Raudų 5

1

Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus.

2

Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose.

3

Mes esame našlaičiai, mūsų motinos­našlės;

4

privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas.

5

Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti.

6

Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume.

7

Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę.

8

Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos.

9

Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos.

10

Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado.

11

Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose.

12

Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia.

13

Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis.

14

Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti.

15

Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu.

16

Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome.

17

Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo.

18

Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame.

19

Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms.

20

Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai?

21

Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis!

22

Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai?