Jeremijo 37

1

Vietoje Konijo, Jehojakimo sūnaus, Babilono karalius Nebukadnecaras paskyrė Judo karaliumi Jozijo sūnų Zedekiją.

2

Bet nei jis, nei jo tarnai, nei krašto gyventojai neklausė Viešpaties žodžių, kalbėtų per pranašą Jeremiją.

3

Karalius Zedekijas pasiuntė Jehuchalą, Šelemijo sūnų, ir kunigą Sofoniją, Maasėjos sūnų, pas pranašą Jeremiją ir prašė jo: ‘‘Melsk už mus Viešpatį, mūsų Dievą’‘.

4

Jeremijas tada dar nebuvo įmestas į kalėjimą ir vaikščiojo savo tautoje.

5

Chaldėjai, kurie buvo apgulę Jeruzalę, išgirdę, kad ateina Egipto faraono kariuomenė, pasitraukė nuo Jeruzalės.

6

Tada Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui:

7

‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Sakyk Judo karaliaus pasiuntiniams: ‘Faraono kariuomenė, kuri ateina jums padėti, grįš į savo kraštą Egiptą,

8

ir chaldėjai vėl ateis, kariaus prieš šitą miestą, paims jį ir sudegins.

9

Neapgaudinėkite patys savęs, manydami, kad chaldėjai pasitrauks ir nebesugrįš. Jie nepasitrauks.

10

Jei jūs chaldėjų kariuomenę, prieš jus kariaujančią, taip sumuštumėte, jog liktų tik sužeistieji, tai jie, pakilę iš savo palapinių, sudegintų šitą miestą!’ ‘‘

11

Kai chaldėjų kariuomenė, išsigandusi Egipto kariuomenės, pasitraukė nuo Jeruzalės,

12

Jeremijas norėjo eiti iš Jeruzalės į Benjamino kraštą savo nuosavybės reikalus sutvarkyti su savo giminaičiais.

13

Jam atėjus prie Benjamino vartų, sargybinis Irija, sūnus Šelemijos, sūnaus Hananijos, sulaikė pranašą Jeremiją ir tarė: ‘‘Tu bėgi pas chaldėjus!’‘

14

Jeremijas atsakė: ‘‘Tai netiesa, aš nebėgu pas chaldėjus’‘. Irija nepatikėjo. Jis sulaikė Jeremiją ir nuvedė pas kunigaikščius.

15

Kunigaikščiai supyko ir sumušė Jeremiją bei įmetė į kalėjimą raštininko Jehonatano namuose, nes jie buvo padaryti kalėjimu.

16

Jeremijas pateko į požemį ir išbuvo ten daug dienų.

17

Vieną dieną karalius Zedekijas pasiuntė atvesti Jeremiją. Karalius slaptai savo rūmuose klausė jį: ‘‘Ar yra žodis iš Viešpaties?’‘ Jeremijas atsakė: ‘‘Taip, tu būsi atiduotas į Babilono karaliaus rankas’‘.

18

Be to, Jeremijas sakė karaliui Sedekijui: ‘‘Kuo aš nusikaltau tau, tavo tarnams ir tautai, kad mane laikote kalėjime?

19

Kur dabar yra jūsų pranašai, pranašavę jums, kad Babilono karalius neateis prieš jus ir prieš šitą kraštą?

20

Mano valdove karaliau, išklausyk mano prašymą, nebesiųsk manęs atgal į raštininko Jehonatano namus, kad ten nemirčiau!’‘

21

Karalius Zedekijas įsakė, kad Jeremijas būtų nuvestas į sargybos kiemą ir kad jam duotų gabalą duonos iš Kepėjų gatvės, kol visa duona mieste pasibaigs. Taip Jeremijas liko sargybos kieme.