Izaijo 26

1

Tuomet Judo šalyje giedos šią giesmę: ‘‘Mūsų miestas yra tvirtas; Jis suteiks išgelbėjimą už jo sienų ir pylimų.

2

Atkelkite vartus ir teįeina teisioji tauta, kuri saugo tiesą.

3

Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi.

4

Pasitikėkite Viešpačiu visados, nes Viešpats Jahvė yra amžina stiprybė.

5

Jis pažemina išpuikusius išdidaus miesto gyventojus. Jis pažemina juos iki žemės, dulkėmis paversdamas miestą.

6

Mindžioja jį beturčių kojos, vargšų žingsniai’‘.

7

Teisiojo kelias yra tiesus, Tu jo taką išlygini.

8

Tavo teismų kelyje, Viešpatie, mes laukėme; mūsų sielos atsimena Tavo vardą ir ilgisi Tavęs.

9

Mano siela naktį ilgisi Tavęs, mano dvasia ieško Tavęs. Kai Tavo teismai pasireiškia žemėje, pasaulio gyventojai pasimoko teisumo.

10

Jei nedorėlio bus pasigailėta, jis nepasimokys teisumo; teisiųjų šalyje jis darys pikta ir nekreips dėmesio į Viešpaties didybę.

11

Viešpatie, Tavo ranka yra pakelta, bet jie nemato jos. Tavo uolumą dėl tautos jie tepamato ir tesusigėsta. Ugnis tesunaikina Tavo priešus.

12

Viešpatie, Tu suteiksi mums ramybės, nes Tu juk viską padarei dėl mūsų.

13

Viešpatie, mūsų Dieve, kiti valdovai viešpatavo mums, bet mes tik Tavo vardą pripažįstame ir Jį garbiname.

14

Jie mirė ir nebeatgis, jie yra šešėliai ir nebeatsikels; Tu aplankei juos ir sunaikinai, jų atminimą išdildei.

15

Viešpatie, tu padidinai tautą; šlovė Tau už tai; Tu išplėtei krašto sienas.

16

Viešpatie, jie ieškojo Tavęs nelaimės metu; jie meldėsi, kai juos baudei.

17

Kai gimdyvės laikas priartėja, ji šaukia iš skausmo. Viešpatie, tokie mes esame Tavo akivaizdoje.

18

Mes lyg gimdančios kentėjome, bet pagimdėme tik vėją. Mes neatnešėme kraštui išlaisvinimo ir pasaulio gyventojai nekrito.

19

Tavo mirusieji bus gyvi, jų kūnai kelsis kartu su mano. Dulkėse esantieji, pabuskite ir giedokite. Kaip rasa gaivina augalus, taip Viešpats prikels mirusiuosius.

20

Mano tauta, eik, įeik į savo kambarius; pasislėpk valandėlę, kol praeis Jo rūstybė.

21

Viešpats ateina iš savo buveinės bausti žemės gyventojų už jų nusikaltimus. Žemė atidengs ant jos pralietą kraują ir nebeslėps nužudytųjų.