Izaijo 14

1

Nes Viešpats pasigailės Jokūbo ir vėl išsirinks Izraelį, apgyvendins juos jų pačių krašte. Prie jų jungsis ateiviai ir glausis prie Jokūbo.

2

Pagonys paims juos ir parves į jų vietą. Izraelitai Viešpaties žemėje juos apgyvendins kaip tarnus ir tarnaites. Jie padarys belaisvius tuos, kurių belaisviai jie buvo, ir pavergs savo prispaudėjus.

3

Kai Viešpats po visų vargų, baimės ir kietos vergijos, kurioje vargote, jums suteiks ramybę,

4

tada dainuosite pasityčiojimo dainą apie Babilono karalių, sakydami: ‘‘Kaip nurimo prispaudėjas, auksinio miesto nebeliko!

5

Viešpats sulaužė nedorėlio lazdą, jo valdovo skeptrą,

6

kuris be paliovos įtūžęs plakė tautas, jas pavergė ir žiauriai persekiojo.

7

Visa žemė nurimo ir ilsisi, linksmai dainuoja.

8

Džiaugiasi kiparisai ir Libano kedrai, sakydami: ‘Kai tu kritai, kirtėjai nebeateina kirsti mūsų’.

9

Pragaras sujudo pasitikti tavęs ateinančio; dėl tavęs pažadino mirusiuosius, visus žemės valdovus, pakėlė nuo sostų visus tautų karalius.

10

Visi jie kalbės tau: ‘Tu nusilpai kaip ir mes, tapai mums lygus!’

11

Tavo didybė nugarmėjo į pragarą su tavo styginių skambesiu. Kandys yra tavo paklodė ir kirminai užklojo tave.

12

Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas?

13

Tu sakei savo širdyje: ‘Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje.

14

Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!’

15

Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę.

16

Kurie tave mato, įsižiūri ir galvoja: ‘Ar tai žmogus, prieš kurį drebėjo žemė ir karalystės?

17

Kuris pavertė pasaulį dykuma, sugriovė miestus ir nepaleido savo belaisvių?’

18

Visų tautų karaliai garbingai guli savo kapuose.

19

Tu gi išmestas iš karsto kaip bjauri šaka. Esi apdengtas kardu nužudytųjų kūnais, guli duobėje tarp akmenų, kojomis mindomas.

20

Tu nebūsi palaidotas su kitais, nes sunaikinai savo kraštą, išžudei tautą. Niekada nebus minimi piktadario palikuonys.

21

Išžudykite jo vaikus už tėvo nusikaltimus, kad jie nebepakiltų, neapgyvendintų krašto ir nepripildytų žemės savo miestų’‘.

22

‘‘Aš eisiu prieš juos,­sako kareivijų Viešpats,­sunaikinsiu Babilono vardą ir likutį­sūnų ir vaikaitį’‘,­sako Viešpats.

23

‘‘Paversiu jį ežių buveine ir vandens liūnu; visa iššluosiu sunaikinimo šluota’‘,­sako kareivijų Viešpats.

24

Kareivijų Viešpats prisiekė: ‘‘Kaip Aš sumaniau, taip įvyks, kaip nusprendžiau, taip ir bus.

25

Aš sutraiškysiu asirus savo žemėje ir sumindžiosiu juos kalnuose. Jų jungas bus pašalintas ir jų našta nuimta nuo Izraelio pečių.

26

Tai Aš sumaniau padaryti visoje žemėje ir pakėliau ranką prieš visas tautas’‘.

27

Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kas tai pakeis? Jis ranką pakėlė, kas ją sulaikys?

28

Karaliaus Ahazo mirties metais buvo paskelbta:

29

‘‘Nedžiūgauk, filistinų žeme, kad rykštė, kuri tave plakė, yra sulaužyta. Iš gyvatės šaknų augs angis, o iš angies kiaušinių­drakonas.

30

Beturčių pirmagimiai bus maitinami, neturtingieji gulės saugiai. Tavo šaknį pražudysiu badu, jis išžudys tavo likutį.

31

Vartai, dejuokite! Mieste, šauk! Išsigąskite visi filistinai! Iš šiaurės atslenka dūmai, jų gretose nėra nė vieno atsiliekančio’‘.

32

Ką atsakyti tautos pasiuntiniams? Viešpats įkūrė Sioną, Jo tautos vargšai ras čia prieglaudą.