Giesmių Giesmė 2

1

Aš esu rožė iš Sarono, slėnių lelija.

2

Kaip lelija tarp erškėčių, taip mano mylimoji tarp dukterų.

3

Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus.

4

Jis atvedė mane į puotos namus, jo vėliava virš manęs­meilė.

5

Atgaivinkite mane vynuogėmis, sustiprinkite obuoliais, nes aš alpstu iš meilės.

6

Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.

7

Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.

8

Mano mylimojo balsas! Jis ateina šokinėdamas per kalnus ir kalnelius.

9

Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas briedis. Štai jis jau stovi už sienos ir žiūri pro lango groteles.

10

Mano mylimasis man kalba: ‘‘Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

11

Žiema jau praėjo, lietus pasibaigė ir liovėsi.

12

Gėlės jau pasirodė žemėje; atėjo giedojimo metas, ir balandžių balsai girdimi krašte.

13

Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

14

Mano balandėle, gyvenanti uolų plyšiuose, parodyk savo veidą! Leisk išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas gražus ir veidas žavus’‘.

15

Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus, nes mūsų vynuogynas žydi.

16

Mano mylimasis yra mano, o aš jo. Jis gano tarp lelijų.

17

Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, skubėk pas mane, mano mylimasai, kaip stirna, kaip jaunas briedis per Beterio kalnus.