Išėjimo 17

1

Visi izraelitai keliavo toliau iš Sino dykumos sustodami, kai Viešpats įsakydavo. Jie pasistatė stovyklą Refidime. Čia jie nerado geriamo vandens

2

ir priekaištavo Mozei, sakydami: ‘‘Duok mums vandens atsigerti!’‘ Mozė jiems atsakė: ‘‘Ko burnojate prieš mane? Kodėl gundote Viešpatį?’‘

3

Žmonės, ištroškę vandens, murmėjo prieš Mozę: ‘‘Kodėl mus išvedei iš Egipto, kad mus, mūsų vaikus ir gyvulius numarintum troškuliu?’‘

4

Tada Mozė šaukėsi Viešpaties: ‘‘Ką man daryti su šita tauta? Nedaug trūksta, kad jie užmuštų mane akmenimis’‘.

5

Viešpats atsakė Mozei: ‘‘Išeik prieš tautą kartu su Izraelio vyresniaisiais; laikyk rankoje lazdą, kuria sudavei į upę, ir eik.

6

Aš stovėsiu prieš tave ant uolos Horebe. Tu suduosi lazda į uolą, iš jos ištekės vanduo ir žmonės galės atsigerti’‘. Mozė taip ir padarė Izraelio vyresniųjų akyse.

7

Jis praminė tą vietą Masa ir Meriba dėl to, kad izraelitai priekaištavo ir gundė Viešpatį, sakydami: ‘‘Ar yra Viešpats tarp mūsų?’‘

8

Tada atėjo amalekiečiai ir kariavo su Izraeliu Refidime.

9

Mozė įsakė Jozuei: ‘‘Pasirink vyrų ir eik kariauti prieš amalekiečius! Rytoj aš atsistosiu ant kalvos viršūnės ir laikysiu Dievo lazdą rankoje’‘.

10

Jozuė padarė, kaip jam Mozė buvo įsakęs, ir kovojo prieš amalekiečius. Mozė, Aaronas ir Hūras užlipo ant kalvos viršūnės.

11

Kol Mozė laikydavo pakėlęs savo rankas, laimėdavo izraelitai; kai tik jas nuleisdavo, laimėdavo amalekiečiai.

12

Mozės rankos pavargo; jie tad paėmė akmenį, ir jis atsisėdo ant jo. Aaronas ir Hūras laikė jo rankas, vienas iš vienos, kitas iš kitos pusės; taip jo rankos buvo pakeltos iki saulės nusileidimo.

13

Tuo būdu Jozuė nugalėjo Amaleką ir jo tautą savo kardu.

14

Viešpats liepė Mozei: ‘‘Įrašyk tai į knygą atminimui ir perskaityk Jozuei girdint, kad Aš išnaikinsiu atminimą apie amalekiečius iš po dangaus’‘.

15

Mozė pastatė aukurą ir jį pavadino ‘‘Viešpats yra mano vėliava’‘.

16

Nes jis sakė: ‘‘Viešpats prisiekė ir Jis kariaus prieš amalekiečius per kartų kartas’‘.