Išėjimo 10

1

Viešpats tarė Mozei: ‘‘Eik pas faraoną, nes Aš užkietinau jo ir jo tarnų širdis, kad padaryčiau šituos ženklus jų tarpe

2

ir kad galėtum papasakoti savo vaikams ir vaikų vaikams, ką Aš padariau Egipte ir kokius ženklus parodžiau jų tarpe, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats’‘.

3

Mozė ir Aaronas atėjo pas faraoną ir jam kalbėjo: ‘‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Ar ilgai dar tu nenusižeminsi prieš mane? Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!

4

Jei neišleisi mano tautos, rytoj užleisiu skėrius ant tavo krašto.

5

Jie taip apdengs šalį, kad nesimatys žemės; jie nuės išlikusį nuo krušos derlių, nugrauš kiekvieną žaliuojantį medį;

6

jų bus pilni tavo namai, tavo tarnų namai ir visų egiptiečių namai, kaip to dar nėra matę tavo tėvai ir seneliai per visą savo amžių’ ‘‘. Po to Mozė apsisuko ir išėjo iš faraono namų.

7

Tada faraono tarnai kalbėjo savo valdovui: ‘‘Ar ilgai mes kentėsime? Išleisk tuos žmones, kad jie tarnautų Viešpačiui, savo Dievui! Ar dar nematai, kad Egiptas žūva?’‘

8

Mozė ir Aaronas buvo pašaukti pas faraoną. Jis tarė jiems: ‘‘Eikite, tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui! Bet kas yra tie, kurie eis?’‘

9

Mozė atsakė: ‘‘Eisime visi: jaunimas ir seneliai, sūnūs ir dukterys, avys ir galvijai. Mes švęsime šventę Viešpačiui’‘.

10

Jis atsakė jiems: ‘‘Tebūna Viešpats su jumis! Kaip galiu išleisti jus ir jūsų vaikus? Žiūrėkite, nes jūs sumanėte pikta!

11

Taip nebus. Eikite vieni vyrai ir aukokite Viešpačiui, nes to juk jūs ir prašėte!’‘ Ir juos išvarė iš faraono akivaizdos.

12

Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk savo ranką ant Egipto šalies, kad skėriai apniktų ir nugraužtų visus šalies augalus ir visa, kas dar liko nuo krušos!’‘

13

Mozė ištiesė lazdą. Viešpats leido rytų vėjui pūsti visą dieną ir naktį. Rytmečiui išaušus, rytų vėjas atnešė skėrius.

14

Skėriai nusileido visoje Egipto šalyje. Jų buvo tiek, kiek niekad nėra buvę ir jų tiek nebus ateityje.

15

Jie taip užplūdo visą kraštą, kad apdengė visą žemę. Jie nugraužė visus augalus ir medžių vaisius, išlikusius nuo krušos, kad nieko žaliuojančio nebeliko visoje Egipto šalyje.

16

Tada faraonas skubiai pasišaukė Mozę ir Aaroną ir tarė: ‘‘Nusidėjau Viešpačiui, jūsų Dievui, ir jums!

17

Prašau, atleiskite man dar kartą mano nusikaltimą ir melskite Viešpatį, savo Dievą, kad Jis pašalintų nuo manęs šitą mirtį’‘.

18

Mozė išėjo iš faraono ir meldė Viešpatį.

19

Viešpats sukėlė labai smarkų vakarų vėją, kuris skėrius nupūtė į Raudonąją jūrą; nė vieno skėrio nebeliko visoje Egipto šalyje.

20

Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis neišleido izraelitų.

21

Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk savo ranką, kad tamsa apgaubtų visą Egipto šalį, tamsa, kurią galima būtų pajusti’‘.

22

Mozė ištiesė savo ranką, ir tirščiausia tamsa tris dienas buvo visame Egipto krašte.

23

Tris dienas žmonės negalėjo matyti vienas kito ir pajudėti iš vietos. Tačiau izraelitų namuose buvo šviesu.

24

Tada faraonas, pasišaukęs Mozę, tarė: ‘‘Eikite, tarnaukite Viešpačiui! Tik jūsų avys ir galvijai tepasilieka! O jūsų vaikai teeina su jumis!’‘

25

Mozė atsakė: ‘‘Privalai mums duoti atnašas ir deginamąsias aukas, kad mes galėtume aukoti Viešpačiui, mūsų Dievui.

26

Mūsų visi gyvuliai eis su mumis; nepaliksime nė kanopos. Nes iš jų privalome imti auką Viešpačiui, savo Dievui. Mes net nežinome, ko mums reikės Viešpaties aukai, kol ten nenuėjome’‘.

27

Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis nesutiko jų išleisti.

28

Ir faraonas tarė: ‘‘Šalin nuo manęs! Saugokis! Nebepasirodyk daugiau mano akyse, nes tą dieną, kurią pasirodysi, mirsi!’‘

29

Mozė atsakė: ‘‘Tebūna, kaip pasakei! Daugiau nebepasirodysiu’‘.