Psalmynas 89

1

Viešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę.

2

Aš tariau: ‘‘Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose’‘.

3

‘‘Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:

4

‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’ ‘‘.

5

Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę­šventųjų susirinkimas.

6

Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?

7

Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.

8

Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?

9

Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.

10

Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.

11

Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.

12

Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.

13

Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!

14

Tavo sosto pamatas­teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.

15

Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.

16

Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.

17

Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.

18

Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis­mūsų karalius.

19

Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: ‘‘Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.

20

Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.

21

Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.

22

Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.

23

Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.

24

Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.

25

Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.

26

Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’

27

Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.

28

Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.

29

Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.

30

Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,

31

jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,

32

bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.

33

Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,

34

nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.

35

Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.

36

Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,

37

bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje’‘.

38

Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.

39

Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.

40

Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.

41

Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.

42

Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.

43

Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.

44

Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.

45

Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.

46

Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?

47

Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!

48

Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?

49

Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?

50

Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,

51

kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.

52

Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!