Psalmynas 88

1

Viešpatie, mano išgelbėjimo Dieve, dieną ir naktį šaukiau Tavo akivaizdoje.

2

Tepasiekia mano malda Tave! Išgirsk mano šauksmą!

3

Mano siela pilna skausmų ir mano gyvybė arti mirties.

4

Mane laiko tokiu, kuris nužengė į duobę, esu bejėgis žmogus.

5

Tarp mirusiųjų yra mano guolis, guliu kape kaip užmuštieji, kurių Tu nebeatsimeni, nes jie nuo Tavęs atskirti.

6

Tu įstūmei mane į giliausią duobę, į tamsą, į gelmes.

7

Mane slegia Tavo rūstybė, Tavo bangos ritasi per mane.

8

Tu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus, jiems padarei mane bjaurų. Esu uždarytas ir negaliu išeiti.

9

Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas.

10

Ar parodysi stebuklus mirusiems? Ar mirusieji kelsis ir girs Tave?

11

Ar pasakojama apie Tavo malonę ir ištikimybę mirusiųjų karalystėje?

12

Ar žinomi Tavo stebuklai tamsoje ir Tavo teisumas užmiršimo šalyje?

13

Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave.

14

Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą?

15

Nuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti.

16

Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai.

17

Jie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina.

18

Tu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane.