Psalmynas 71

1

Viešpatie, Tavimi pasitikiu: niekados tenebūsiu sugėdintas.

2

Savo teisumu išlaisvink ir išvaduok mane! Kreipk į mane savo ausį ir išgelbėk mane!

3

Būk man tvirta pilis, kur visada galėčiau pabėgti! Juk Tu esi mano uola ir tvirtovė!

4

Dieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankos, iš rankos neteisaus ir žiauraus žmogaus.

5

Viešpatie Dieve, Tu esi mano viltis, mano pasitikėjimas nuo pat jaunystės.

6

Tu mane globojai nuo pat gimimo, Tu saugojai mane nuo motinos įsčių. Aš nuolat girsiu Tave.

7

Daugelis stebėjosi manimi, bet Tu buvai man saugi priebėga.

8

Mano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną.

9

Neapleisk manęs senatvėje; nepalik, kai jėgos išseks!

10

Mano priešai kalba ir seka mane; jie tyko mano gyvybės ir tariasi:

11

‘‘Dievas jį paliko, vykite ir sugaukite jį, nes niekas jo neišgelbės!’‘

12

Dieve, nebūk toli nuo manęs! Mano Dieve, skubėk man padėti!

13

Gėdingai težūva ir teišnyksta mano sielos priešininkai! Tesusilaukia paniekos ir negarbės, kurie siekia man pakenkti.

14

Aš vilties nenustosiu, girsiu Tave vis labiau.

15

Mano burna kalbės apie Tavo teisumą, skelbs visą dieną Tavo išgelbėjimą, nes aš nežinau jų ribų.

16

Aš eisiu su Viešpaties Dievo jėga, minėsiu Tavo vieno teisumą.

17

Dieve, Tu mokei mane nuo jaunystės ir iki šiol dar skelbiu Tavo nuostabius darbus.

18

Dieve, nepalik manęs, kai būsiu senas ir pražilęs, kol ateinančioms kartoms apie Tavo jėgą ir galią aš paskelbsiu.

19

Dieve, Tavo teisumas siekia aukštąjį dangų, Tu padarei didingų darbų, kas yra Tau lygus, Dieve?

20

Nors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane, ištrauksi iš žemės gelmių!

21

Tu suteiksi man garbę ir vėl paguosi.

22

Dieve, aš girsiu Tavo ištikimybę psalteriu, skambinsiu Tau arfa, Izraelio Šventasis!

23

Mano lūpos ir siela, kurią išpirkai, džiūgaus, kai Tau giedosiu.

24

Ir mano liežuvis visą dieną kalbės apie Tavo teisumą. Visi, kurie siekė man pakenkti, yra sugėdinti ir paniekinti.