Psalmynas 50

1

Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.

2

Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.

3

Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.

4

Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:

5

‘‘Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką’‘.

6

Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.

7

‘‘Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!

8

Ne dėl aukų barsiu tave­deginamąsias aukas visada man aukojai.

9

Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.

10

Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.

11

Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.

12

Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.

13

Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?

14

Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.

15

Šaukis manęs nelaimės dieną­tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane’‘.

16

O nedorėliui Dievas sako: ‘‘Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?

17

Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.

18

Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.

19

Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.

20

Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.

21

Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.

22

Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.

23

Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą’‘.