Psalmynas 22

1

Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos.

2

Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu.

3

Tu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje.

4

Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos.

5

Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti.

6

Aš­ne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas.

7

Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą:

8

‘‘Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo’‘.

9

Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų.

10

Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas.

11

Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų.

12

Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo.

13

Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas.

14

Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje.

15

Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane.

16

Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas.

17

Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane,

18

drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą.

19

Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti.

20

Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenų­mano gyvybę.

21

Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane.

22

Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave.

23

Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai!

24

Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.

25

Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo.

26

Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius!

27

Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos.

28

Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims.

29

Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos.

30

Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai.

31

Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: ‘‘Viešpats tai padarė’‘.