Psalmynas 142

1

Garsiai šaukiausi Viešpaties, garsiu balsu maldavau Viešpatį.

2

Išliejau priešais Jį savo skundą, sielvartą savo Jam atvėriau.

3

Kai manyje nusilpo mano dvasia, Tu žinojai mano kelią. Mano kelyje slaptai jie padėjo spąstus.

4

Apsidairęs aplinkui, mačiau, jog nėra nė vieno, kas mane pažintų. Neturėjau kur prisiglausti, niekam nerūpėjo mano gyvybė.

5

Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: ‘‘Tu esi mano priebėga, Tu mano dalis gyvųjų šalyje’‘.

6

Išgirsk mano šauksmą, nes esu labai suvargęs. Išgelbėk mane nuo persekiotojų, nes jie stipresni už mane.

7

Iš kalėjimo mane išvaduok, kad girčiau Tavo vardą. Tada susiburs aplink mane teisieji, kai padarysi man gera.