Psalmynas 141

1

Viešpatie, Tavęs šaukiuos, skubėk pas mane! Išklausyk mano balsą, kai Tavęs šaukiuos.

2

Malda manoji kaip smilkalai į Tave tekyla, o pakeltos rankos tebūna kaip vakaro auka.

3

Viešpatie, prie mano burnos pastatyk sargybą, saugok mano lūpų duris.

4

Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų.

5

Tegul mane plaka teisusis; tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai. Bet aš meldžiuosi prieš nedorėlių darbus.

6

Jų teisėjai priblokšti tarp akmenų, jie girdi mano žodžius, kad jie švelnūs.

7

Kaip artojo išrausta ir išarta žemė, taip prie pragaro nasrų bus išbarstyti jų kaulai.

8

Viešpatie Dieve, į Tave žvelgia mano akys, Tavimi aš pasitikiu, neleisk mano sielai pražūti.

9

Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos.

10

Į savo kilpas nedorėliai patys tepakliūva, o aš laimingai praeisiu.