Psalmynas 127

1

Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai.

2

Veltui keliatės prieš aušrą ir vargstate ligi vėlyvos nakties. Jūs valgote vargo duoną. O savo mylimajam Viešpats duoda miegą.

3

Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius­Jo atlyginimas.

4

Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs.

5

Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu.