Psalmynas 12

1

Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.

2

Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.

3

Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.

4

Jie sako: ‘‘Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?’‘

5

‘‘Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,­sako Viešpats,­išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos’‘.

6

Viešpaties žodžiai­tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.

7

Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius.

8

Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.