Psalmynas 109

1

Netylėk, mano gyriaus Dieve.

2

Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.

3

Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.

4

Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.

5

Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.

6

Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.

7

Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.

8

Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.

9

Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmona­našle.

10

Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.

11

Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.

12

Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.

13

Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.

14

Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.

15

Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.

16

Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.

17

Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.

18

Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.

19

Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.

20

Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.

21

Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.

22

Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.

23

Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.

24

Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.

25

Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.

26

Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.

27

Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.

28

Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.

29

Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.

30

Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.

31

Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.