Jobo 5

1

‘‘Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies?

2

Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.

3

Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.

4

Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.

5

Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.

6

Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės.

7

Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.

8

Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,

9

kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.

10

Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams.

11

Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina.

12

Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi.

13

Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.

14

Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.

15

Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.

16

Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.

17

Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės.

18

Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.

19

Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.

20

Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare­nuo kardo jėgos.

21

Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.

22

Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.

23

Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.

24

Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.

25

Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje.

26

Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.

27

Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui’‘.