Jobo 11

1

Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:

2

‘‘Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?

3

Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

4

Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.

5

O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.

6

Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.

7

Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?

8

Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti?

9

Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.

10

Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?

11

Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?

12

Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.

13

Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,

14

jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje,

15

tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi.

16

Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį.

17

Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas.

18

Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje.

19

Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos.

20

Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis’‘.