1 Kronikos 16

1

Taip jie atnešė Dievo skrynią ir, padėję ją į palapinę, kurią Dovydas jai paruošė, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas Dievo akivaizdoje.

2

Dovydas, baigęs aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, palaimino tautą Viešpaties vardu

3

ir išdalino visiems izraelitams, vyrams bei moterims, kiekvienam po duonos kepalą, mėsos gabalą ir vynuogių pyragaitį.

4

Dalį levitų Dovydas paskyrė tarnauti prieš Viešpaties skrynią, kad garbintų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį, Izraelio Dievą.

5

Asafą paskyrė vyriausiuoju, po jo­Zachariją, Jejelį, Šemiramotą, Jehielį, Matitiją, Eliabą, Benają, Obed Edomą; Jejelį paskyrė groti arfomis ir psalteriais, o Asafas skambino cimbolais.

6

Kunigą Benają ir Jahazielį paskyrė nuolat trimituoti prie Dievo Sandoros skrynios.

7

Tą dieną Dovydas pirmą kartą pamokė Asafą su broliais dėkoti Viešpačiui šia giesme:

8

‘‘Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo. Skelbkite tautose Jo darbus.

9

Giedokite Jam, skambinkite Jam. Garsinkite visus Jo stebuklus.

10

Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegul džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.

11

Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Ieškokite nuolat Jo veido.

12

Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų tartus sprendimus.

13

Jūs, Jo tarno Izraelio palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.

14

Jis yra Viešpats, mūsų Dievas, visoje žemėje galioja Jo sprendimai.

15

Atsiminkite per amžius Jo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,

16

sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.

17

Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu ir Izraeliui amžina sandora,

18

sakydamas: ‘Aš tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį’.

19

Jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.

20

Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.

21

Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo karalius dėl jų:

22

‘Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto’.

23

Visos šalys, giedokite Viešpačiui, kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą,

24

apsakykite pagonims Jo garbę ir Jo stebuklus visoms tautoms.

25

Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų.

26

Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangų.

27

Šlovė ir garbė Jo akivaizdoje, galia ir džiaugsmas su Juo.

28

Pripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui garbę ir galybę!

29

Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką ir ateikite pas Jį. Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje.

30

Visa žemė tesudreba prieš Jį! Tvirtai stovi pasaulis.

31

Tesilinksmina dangūs ir tedžiūgauja žemė. Tegul skamba tautose: ‘Viešpats karaliauja!’

32

Tegul jūra šniokščia ir visa, kas joje! Tegul linksminasi laukai ir visa, kas juose!

33

Tada miško medžiai giedos Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateina žemės teisti.

34

Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras ir Jo gailestingumas amžinas.

35

Sakykite: ‘Išvaduok mus, Dieve, mūsų gelbėtojau! Surink mus ir išlaisvink iš pagonių, kad dėkotume Tavo šventam vardui ir girtumėmės Tavo šlove’.

36

Garbė Viešpačiui, Izraelio Dievui, per amžių amžius’‘. Visa tauta tarė: ‘‘Amen’‘, ir šlovino Viešpatį.

37

Taigi jis paliko Asafą ir jo brolius nuolat tarnauti priešais Viešpaties Sandoros skrynią, atliekant kasdienę tarnystę,

38

taip pat Obed Edomą bei jo brolius, šešiasdešimt aštuonis; Obed Edomas, Jedutūno sūnus ir Hosa buvo vartininkai.

39

Kunigą Cadoką ir jo brolius kunigus paskyrė prie Viešpaties palapinės Gibeono aukštumoje

40

nuolat, rytą ir vakare, aukoti Viešpačiui deginamąsias aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir daryti visa, kas parašyta Viešpaties įstatyme, kurį Jis davė Izraeliui.

41

Hemaną, Jedutūną ir kitus, pašauktus vardais, paskyrė dėkoti Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.

42

Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus, cimbolus ir kitus instrumentus giesmėms pritarti. Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartininkais.

43

Po to visi išsiskirstė į savo namus; Dovydas sugrįžo palaiminti savo namiškių.