2 Karalių 10

1

Ahabas turėjo septyniasdešimt sūnų Samarijoje. Jehuvas nusiuntė Samarijos miesto vyresniesiems ir Ahabo sūnų globėjams laiškus, kuriuose rašė:

2

‘‘Gavę šitą laišką, visi, kurie turite savo valdovo sūnų, sustiprintą miestą, kovos vežimų ir ginklų,

3

pasirinkite geriausią ir tinkamiausią iš savo valdovo sūnų, pasodinkite jį į tėvo sostą ir kariaukite už savo valdovo namus’‘.

4

Bet jie labai nusigando ir sakė: ‘‘Du karaliai neatsilaikė prieš jį, kaip tad mes atsilaikysime?’‘

5

Namų valdytojas, miesto valdytojas, vyresnieji ir sūnų globėjai pasiuntė Jehuvui tokį atsakymą: ‘‘Mes esame tavo tarnai ir visa, ką mums įsakysi, darysime. Nė vieno karaliumi nepaskirsime. Daryk, kaip tau patinka’‘.

6

Tada Jehuvas parašė jiems antrą laišką: ‘‘Jei jūs esate manieji ir klausysite manęs, paimkite savo valdovo sūnų galvas ir rytoj apie šitą laiką atneškite jas man į Jezreelį!’‘ Karaliaus sūnūs, septyniasdešimt vyrų, buvo miesto didžiūnų užauginti.

7

Gavę šitą laišką, jie nužudė visus karaliaus sūnus, septyniasdešimt vyrų, ir, sudėję jų galvas į pintines, nusiuntė jas Jehuvui į Jezreelį.

8

Pasiuntinys jam pranešė: ‘‘Atnešė karaliaus sūnų galvas’‘. Jis įsakė: ‘‘Sukraukite jas į dvi krūvas vartų įėjime ir palikite iki ryto’‘.

9

Rytą Jehuvas, išėjęs ir atsistojęs prie vartų, kalbėjo visiems žmonėms: ‘‘Jūs esate nekalti. Aš padariau sąmokslą prieš savo valdovą ir jį nužudžiau. Bet kas nužudė šituos?

10

Žinokite, kad nė vienas Viešpaties žodis nekris į žemę, ką Viešpats kalbėjo apie Ahabo namus. Dabar Viešpats įvykdė, ką kalbėjo per savo tarną Eliją’‘.

11

Jehuvas išžudė visus, kas liko iš Ahabo namų Jezreelyje, visus jo didžiūnus, patikėtinius ir kunigus; nė vieno nepaliko gyvo.

12

Po to jis ėjo į Samariją. Pakelyje, prie piemenų namų,

13

Jehuvas sutiko Judo karaliaus Ahazijo brolius ir klausė: ‘‘Kas jūs esate?’‘ Jie atsakė: ‘‘Mes esame Ahazijo broliai, atėjome aplankyti karaliaus sūnų ir karalienės sūnų’‘.

14

Jehuvas įsakė suimti juos gyvus. Jie suėmė juos ir nužudė prie Bet Ekedo šulinio keturiasdešimt du vyrus; nė vieno nepaliko gyvo.

15

Pasitraukęs iš ten, jis sutiko Rechabo sūnų Jehonadabą. Jis jį pasveikino ir klausė: ‘‘Ar tavo širdis nusiteikusi, kaip ir mano širdis dėl tavęs?’‘ Jehonadabas atsakė: ‘‘Taip’‘. Jehuvas tarė: ‘‘Jei taip, tai duok ranką’‘. Jam padavus ranką, Jehuvas padėjo jam įlipti į savo vežimą

16

ir tarė: ‘‘Eime su manimi ir pamatysi, koks aš uolus dėl Viešpaties’‘.

17

Atvykęs į Samariją, jis išžudė visus likusius Ahabo gimines Samarijoje pagal Viešpaties žodį, kurį Jis kalbėjo per Eliją.

18

Jehuvas, sušaukęs visus žmones, jiems tarė: ‘‘Ahabas mažai tarnavo Baalui, Jehuvas tarnaus jam daugiau.

19

Dabar sušaukite pas mane visus Baalo pranašus, visus jo garbintojus ir visus kunigus; žiūrėkite, kad nė vieno netrūktų, nes turiu aukoti Baalui didelę auką. Kas neatvyks, neliks gyvas’‘. Jehuvas tai darė klastingai, norėdamas išžudyti Baalo garbintojus.

20

Jis įsakė suruošti Baalui iškilmingą šventę.

21

Jehuvas apie tai paskelbė visam Izraeliui. Atvyko visi iki vieno Baalo garbintojai, ir Baalo namai buvo pilni nuo vieno krašto iki kito.

22

Jis įsakė drabužių saugotojui išdalinti drabužius visiems Baalo garbintojams.

23

Jehuvas, įėjęs su Rechabo sūnumi Jehonadabu į Baalo namus, tarė Baalo garbintojams: ‘‘Rūpestingai patikrinkite ir pažiūrėkite, kad čia nebūtų su jumis Viešpaties tarnų, tik vieni Baalo garbintojai’‘.

24

Jie įėjo aukoti deginamąsias ir kitas aukas. Jehuvas buvo pastatęs lauke aštuoniasdešimt vyrų ir įsakęs: ‘‘Tas vyras, kuris leis ištrūkti bent vienam iš žmonių, kuriuos atiduodu į jūsų rankas, savo gyvybe atsakys už jį’‘.

25

Baigus aukoti deginamąją auką, Jehuvas įsakė sargybai ir kariams: ‘‘Išžudykite juos! Niekas tenelieka gyvas!’‘ Jie išžudė juos kardu, sargyba bei vyresnieji juos išmetė ir, įėję į Baalo namus,

26

išnešė atvaizdus iš Baalo namų, juos sudegino,

27

sudaužė Baalo atvaizdą, sugriovė šventyklą ir toje vietoje padarė išvietes, išlikusias iki šios dienos.

28

Taip Jehuvas išnaikino Baalą iš Izraelio.

29

Tačiau nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, nuo auksinių veršių Betelyje ir Dane, Jehuvas nepasitraukė.

30

Viešpats tarė Jehuvui: ‘‘Kadangi tu gerai padarei įvykdydamas, kas teisinga mano akyse, ir padarei Ahabo namams visa, kas buvo mano širdyje, tai tavo sūnūs iki ketvirtos kartos sėdės Izraelio soste’‘.

31

Tačiau Jehuvas nesilaikė Viešpaties, Izraelio Dievo, įstatymo visa širdimi ir neatsitraukė nuo nuodėmių Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę.

32

Tuo laiku Viešpats pradėjo mažinti Izraelį. Hazaelis juos nugalėjo visame pasienyje,

33

nuo Jordano rytuose, visą Gileado šalį, gadus, rubenus ir manasus, iki Aroero miesto prie Arnono upės, ir Bašaną.

34

Visi kiti Jehuvo darbai ir jo galia yra aprašyta Izraelio karalių metraščių knygoje.

35

Jehuvas užmigo prie savo tėvų ir jį palaidojo Samarijoje; jo sūnus Jehoachazas karaliavo jo vietoje.

36

Jehuvas karaliavo Izraeliui Samarijoje dvidešimt aštuonerius metus.