1 Karalių 22

1

Trejus metus nebuvo karo tarp Sirijos ir Izraelio.

2

Trečiaisiais metais Judo karalius Juozapatas atvyko pas Izraelio karalių.

3

Izraelio karalius kalbėjo savo tarnams: ‘‘Ar žinote, kad Ramot Gileadas mums priklauso, o mes delsiame jį atsiimti iš Sirijos karaliaus?’‘

4

Ahabas klausė Juozapato: ‘‘Ar eisi su manimi kariauti į Ramot Gileadą?’‘ Juozapatas atsakė Izraelio karaliui: ‘‘Kaip tu, taip ir aš, mano tauta­kaip tavoji ir mano žirgai­kaip tavo’‘.

5

Juozapatas sakė Izraelio karaliui: ‘‘Pasiklausk, ką Viešpats sako’‘.

6

Izraelio karalius sušaukė apie keturis šimtus pranašų ir jų klausė: ‘‘Ar man eiti kariauti prieš Ramot Gileadą, ar ne?’‘ Jie atsakė: ‘‘Eik! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas’‘.

7

Juozapatas klausė: ‘‘Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad jo galėtume pasiklausti?’‘

8

Izraelio karalius atsakė Juozapatui: ‘‘Yra vienas­Imlos sūnus Michėjas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekad nepranašauja apie mane gerai, tik blogai’‘. Juozapatas atsakė: ‘‘Nekalbėk taip, karaliau’‘.

9

Izraelio karalius pasišaukė vieną rūmų valdininką ir įsakė: ‘‘Skubiai atvesk Imlos sūnų Michėją!’‘

10

Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas sėdėjo savo sostuose apsivilkę karališkais drabužiais aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos.

11

Kenaanos sūnus Sedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’ ‘‘.

12

Ir visi pranašai taip pranašavo: ‘‘Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas’‘.

13

Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: ‘‘Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų, kalbėk tai, kas gera’‘.

14

Michėjas atsakė: ‘‘Kaip Viešpats gyvas, ką Viešpats man sakys, tą kalbėsiu’‘.

15

Jam atėjus, karalius klausė: ‘‘Michėjau, ar mums eiti kariauti prieš Ramot Gileadą?’‘ Tas jam atsakė: ‘‘Eik ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas’‘.

16

Karalius jam tarė: ‘‘Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu?’‘

17

Tada Michėjas atsakė: ‘‘Mačiau visą Izraelį išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’ ‘‘.

18

Izraelio karalius sakė Juozapatui: ‘‘Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik bloga?’‘

19

Michėjas tęsė: ‘‘Klausyk Viešpaties žodžio. Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje.

20

Viešpats klausė: ‘Kas įtikins Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vieni sakė taip, kiti­ kitaip.

21

Pagaliau išėjo dvasia ir atsistojusi Viešpaties akivaizdoje tarė: ‘Aš jį įtikinsiu’.

22

Viešpats ją klausė: ‘Kaip?’ Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų karaliaus Ahabo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks įtikinti. Eik ir daryk tai’.

23

Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta’‘.

24

Tada Keenanos sūnus Sedekijas, priėjęs prie Michėjo, trenkė jam į veidą ir tarė: ‘‘Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs, kad kalbėtų tau?’‘

25

Michėjas atsakė: ‘‘Tu pamatysi tai tą dieną, kai bėgsi slėptis į vidinį kambarį’‘.

26

Izraelio karalius įsakė sulaikyti Michėją, nuvesti jį pas miesto valdytoją Amoną ir pas karaliaus sūnų Jehoašą,

27

sakydamas: ‘‘Laikykite jį kalėjime ir maitinkite sielvarto duona bei vandeniu, kol ramybėje sugrįšiu’‘.

28

Michėjas atsakė: ‘‘Jei tu sugrįši ramybėje, tai Viešpats nekalbėjo per mane’‘. Ir jis sakė: ‘‘Klausykite, visi žmonės!’‘

29

Izraelio ir Judo karaliai išėjo į Ramot Gileadą.

30

Izraelio karalius kalbėjo Juozapatui: ‘‘Aš persirengsiu ir eisiu į mūšį, o tu apsirenk savo drabužiais’‘. Izraelio karalius persirengė ir išėjo į mūšį.

31

Sirijos karalius buvo įsakęs savo trisdešimt dviem kovos vežimų viršininkams nepulti nieko, tik Izraelio karalių.

32

Kovos vežimų viršininkai, pamatę Juozapatą, palaikė jį Izraelio karaliumi ir puolė. Juozapatas šaukėsi pagalbos.

33

Kovos vežimų viršininkai, supratę, kad jis ne Izraelio karalius, liovėsi jį puolę.

34

Vienas vyras netaikydamas įtempė lanką ir iššovė. Strėlė pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų. Tada jis tarė savo vežikui: ‘‘Išvežk mane iš kovos lauko, nes esu sužeistas’‘.

35

Tą dieną mūšis sustiprėjo, karalius stovėjo vežime prieš sirus ir vakare mirė. Kraujas tekėjo iš žaizdos į vežimą.

36

Saulei leidžiantis, kariuomenei buvo pranešta: ‘‘Kiekvienas į savo kraštą ir į savo miestą’‘.

37

Karalius mirė ir buvo parvežtas į Samariją. Ir jie palaidojo karalių Samarijoje.

38

Jiems plaunant vežimą prie Samarijos tvenkinio, šunys laižė jo kraują, o paleistuvės prausėsi tvenkinyje­viskas įvyko pagal Viešpaties žodį.

39

Visi kiti Ahabo darbai, dramblio kaulo namai, kuriuos jis pastatė, miestai, kuriuos sutvirtino, yra surašyta Izraelio karalių metraščių knygoje.

40

Ahabas užmigo prie savo tėvų, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Ahazijas.

41

Asos sūnus Juozapatas pradėjo karaliauti Jude ketvirtaisiais Izraelio karaliaus Ahabo metais.

42

Jis, pradėdamas karaliauti, buvo trisdešimt penkerių metų amžiaus ir karaliavo dvidešimt penkerius metus Jeruzalėje. Jo motina buvo Šilhio duktė Azuba.

43

Jis vaikščiojo savo tėvo Asos keliais ir nenukrypo nuo jų, darydamas tai, kas teisinga Viešpaties akyse. Bet aukojimo aukštumų nepanaikino, žmonės tebeaukojo ir tebesmilkė aukštumose.

44

Juozapatas padarė taiką su Izraelio karaliumi.

45

Visi kiti Juozapato darbai, jo galia, kurią jis parodė, jo kovos yra surašyta Judo karalių metraščių knygoje.

46

Jis išnaikino per jo tėvo Asos dienas krašte užsilikusius iškrypėlius.

47

Tuomet Edome nebuvo karaliaus ir jį valdė vietininkas.

48

Juozapatas pastatė laivų auksui gabenti iš Ofyro krašto. Bet jie nenuplaukė, nes laivai sudužo Ecion Geberyje.

49

Ahabo sūnus Ahazijas pasiūlė Juozapatui: ‘‘Mano tarnai teplaukioja laivuose su tavo tarnais’‘, bet Juozapatas pasiūlymo nepriėmė.

50

Juozapatas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų savo tėvo Dovydo mieste, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Jehoramas.

51

Ahabo sūnus Ahazijas pradėjo karaliauti Izraelyje, Samarijoje, septynioliktais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo Izraelyje dvejus metus.

52

Jis darė pikta Viešpaties akyse ir vaikščiojo savo tėvo, motinos ir Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, keliais.

53

Jis tarnavo Baalui, jį garbino ir sukėlė Viešpaties, Izraelio Dievo, pyktį kaip ir jo tėvas.