1 Karalių 1

1

Karalius Dovydas paseno ir sulaukė daug metų. Gerai apklotas, jis nebesušildavo.

2

Jo tarnai jam tarė: ‘‘Leisk mums, mūsų valdove karaliau, paieškoti jaunos mergaitės, kuri tau patarnautų, tave slaugytų, su tavimi miegotų ir tave sušildytų’‘.

3

Jie ieškojo gražios mergaitės visame Izraelio krašte; suradę šunemietę Abišagą, atvedė ją pas karalių.

4

Mergaitė buvo labai graži; ji patarnavo karaliui ir slaugė jį, bet karalius jos nepažino.

5

Hagitos sūnus Adonijas didžiavosi, sakydamas: ‘‘Aš būsiu karalius’‘. Jis įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgtų pirma jo.

6

Tėvas nieko jam nedraudė ir neperspėjo taip nedaryti. Be to, jis buvo labai gražus ir gimęs po Abšalomo.

7

Cerujos sūnus Joabas ir kunigas Abjataras sekė Adoniją ir jam padėjo.

8

Bet kunigas Cadokas ir Jehojados sūnus Benajas, pranašas Natanas, Šimis, Rėjas ir Dovydo karžygiai nepalaikė Adonijo.

9

Kartą Adonijas aukojo avis, jaučius ir nupenėtus galvijus prie Cokeleto akmens, šalia En Rogelio versmės. Ta proga jis pasikvietė visus savo brolius, karaliaus sūnus, ir visus Judo vyrus, kurie tarnavo karaliui,

10

bet pranašo Natano, Benajo, karžygių ir savo brolio Saliamono jis nepakvietė.

11

Natanas kalbėjo Saliamono motinai Batšebai: ‘‘Ar girdėjai, kad, mūsų valdovui Dovydui nežinant, Hagitos sūnus Adonijas tapo karaliumi?

12

Aš noriu tau patarti, kaip išgelbėti save ir savo sūnaus Saliamono gyvybę.

13

Nuėjusi pas karalių Dovydą, paklausk jį: ‘Ar mano valdovas karalius neprisiekė man, savo tarnaitei, kad mano sūnus Saliamonas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste? Kodėl Adonijas dabar tapo karaliumi?’

14

Tau tebekalbant su karaliumi, aš ateisiu ir patvirtinsiu tavo žodžius’‘.

15

Batšeba atėjo į karaliaus kambarį. Karalius buvo labai pasenęs, ir šunemietė Abišaga patarnavo jam.

16

Batšeba nusilenkė ir išreiškė pagarbą karaliui. Karalius klausė: ‘‘Ko nori?’‘

17

Ji jam atsakė: ‘‘Mano valdove, tu prisiekei Viešpačiu, savo Dievu, savo tarnaitei, sakydamas: ‘Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs ir jis sėdės mano soste’.

18

O dabar Adonijas, mano valdovui karaliui nežinant, tapo karaliumi!

19

Jis aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pasikvietė karaliaus sūnus, kunigą Abjatarą ir kariuomenės vadą Joabą, bet tavo tarno Saliamono nepakvietė.

20

Dabar, mano valdove karaliau, viso Izraelio akys yra nukreiptos į tave, ką tu paskirsi į savo sostą po savęs.

21

Kitaip, mano valdovui karaliui atsigulus prie savo tėvų, aš ir mano sūnus Saliamonas būsime laikomi nusikaltėliais’‘.

22

Dar jai tebekalbant su karaliumi, atėjo pranašas Natanas.

23

Buvo pranešta karaliui: ‘‘Atėjo pranašas Natanas’‘. Atėjęs jis nusilenkė prieš karalių veidu iki žemės

24

ir tarė: ‘‘Mano valdove karaliau, ar tu sakei, kad Adonijas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste?

25

Jis šiandien aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pakvietė visus karaliaus sūnus, kariuomenės vadus ir kunigą Abjatarą į vaišes. Jie valgo, geria ir šaukia: ‘Tegyvuoja karalius Adonijas!’

26

Bet manęs, tavo tarno, kunigo Cadoko, Jehojados sūnaus Benajo ir tavo sūnaus Saliamono jis nepakvietė.

27

Jei iš tikrųjų tai padaryta mano valdovo karaliaus paliepimu, tai kodėl nepranešei savo tarnui, kas sėdės tavo soste po tavęs?’‘

28

Karalius Dovydas tarė: ‘‘Pašaukite Batšebą!’‘ Jai įėjus ir atsistojus prieš karalių,

29

jis tarė: ‘‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvadavo mane iš visokių bėdų,

30

tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs, kaip tau prisiekiau Viešpačiu, Izraelio Dievu. Jis sėdės soste vietoje manęs, ir tai aš padarysiu šiandien’‘.

31

Tada Batšeba nusilenkė veidu iki žemės, išreiškė karaliui pagarbą ir tarė: ‘‘Tegyvuoja mano valdovas karalius Dovydas per amžius!’‘

32

Karalius Dovydas sakė: ‘‘Pašaukite kunigą Cadoką, pranašą Nataną ir Jehojados sūnų Benają!’‘ Jiems atėjus,

33

karalius sakė: ‘‘Imkite savo valdovo tarnus, užsodinkite mano sūnų Saliamoną ant mano mulo ir palydėkite jį į Gihoną.

34

Kunigas Cadokas ir pranašas Natanas ten jį tepatepa Izraelio karaliumi. Po to trimituokite ir šaukite: ‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’

35

Jūs lydėkite jį, kad jis ateitų ir atsisėstų mano soste. Jis karaliaus mano vietoje, aš jį paskyriau Izraelio ir Judo valdovu’‘.

36

Tuomet Jehojados sūnus Benajas tarė karaliui: ‘‘Amen! Taip sako Viešpats, mano valdovo karaliaus Dievas!

37

Kaip Viešpats buvo su mano valdovu karaliumi, taip jis tebūna su Saliamonu ir tepadaro jo sostą didingesnį už mano valdovo karaliaus Dovydo sostą!’‘

38

Kunigas Cadokas, pranašas Natanas, Jehojados sūnus Benajas, keretai ir peletai nuėję užsodino Saliamoną ant karaliaus Dovydo mulo ir nulydėjo jį į Gihoną.

39

Ten kunigas Cadokas ėmė ragą su aliejumi iš Dievo palapinės ir patepė Saliamoną. Po to jie trimitavo ir visi žmonės šaukė: ‘‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’‘

40

Visi žmonės ėjo paskui jį pūsdami vamzdžius ir labai džiaugdamiesi, net žemė drebėjo nuo jų triukšmo.

41

Adonijas ir jo svečiai, baigdami valgyti, išgirdo tą triukšmą. Joabas, išgirdęs trimito garsą, paklausė: ‘‘Kodėl toks triukšmas mieste?’‘

42

Jam kalbant, atėjo kunigo Abjataro sūnus Jehonatanas. Adonijas tarė: ‘‘Užeik! Tu esi ištikimas vyras ir atnešei gerą žinią’‘.

43

Jehonatanas atsakė Adonijui: ‘‘Mūsų karalius Dovydas paskyrė karaliumi Saliamoną.

44

Karalius pasiuntė kunigą Cadoką, pranašą Nataną, Jehojados sūnų Benają, keretus ir peletus ir jie užsodino Saliamoną ant karaliaus mulo.

45

Kunigas Cadokas bei pranašas Natanas patepė jį karaliumi Gihone. Iš ten jie ėjo džiaugdamiesi ir šūkaudami, net visas miestas drebėjo. Tą triukšmą jūs ir girdėjote.

46

Saliamonas jau sėdi karaliaus soste.

47

Be to, karaliaus tarnai atėjo pasveikinti mūsų karalių Dovydą, sakydami: ‘Tepadaro tavo Dievas Saliamono vardą garsesnį už tavo vardą ir jo sostą didingesnį už tavo sostą!’ Karalius nusilenkė lovoje

48

ir kalbėjo: ‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris dar mano akims matant pasodino jį į mano sostą!’ ‘‘

49

Tuomet visi Adonijo svečiai išsigandę išėjo kiekvienas savo keliu.

50

Adonijas taip išsigando Saliamono, kad nuėjo ir nusitvėrė už aukuro ragų.

51

Saliamonui buvo pranešta: ‘‘Adonijas bijo karaliaus Saliamono. Jis nusitvėrė už aukuro ragų ir sako: ‘Teprisiekia man karalius Saliamonas, kad nenužudys savo tarno’ ‘‘.

52

Saliamonas atsakė: ‘‘Jei jis bus ištikimas, tai nė vienas jo plaukas nenukris žemėn, bet jei nusikals­mirs!’‘

53

Karalius Saliamonas liepė atvesti Adoniją nuo aukuro pas jį. Kai Adonijas įėjo ir nusilenkė prieš karalių Saliamoną, karalius tarė: ‘‘Eik namo!’‘