2 Samuelio 14

1

Cerujos sūnus Joabas pastebėjo, kad karaliaus širdis palinko prie Abšalomo.

2

Joabas pakvietė iš Tekojos išmintingą moterį ir tarė jai: ‘‘Apsivilk gedulo drabužiais, nesitepk aliejumi ir apsimesk gedinti ilgą laiką.

3

Nueik pas karalių ir taip jam kalbėk’‘. Ir Joabas įdėjo žodžius į jos lūpas.

4

Tekojietė moteris, atėjusi pas karalių, puolė veidu į žemę, išreikšdama jam pagarbą, ir tarė: ‘‘Karaliau, padėk’‘.

5

Karalius jos klausė: ‘‘Kas nutiko?’‘ Ji atsakė: ‘‘Aš esu našlė, mano vyras miręs.

6

Tavo tarnaitė turėjo du sūnus. Juodu susiginčijo laukuose ir, nesant kas juos perskiria, vienas užmušė kitą.

7

Dabar visi giminės, sukilę prieš mane, sako: ‘Išduok tą, kuris užmušė savo brolį, kad jį nužudytume už jo brolį ir sunaikintume paveldėtoją’. Tuo būdu jie siekia užgesinti man likusią kibirkštėlę, kad nepaliktų ant žemės mano vyrui nei vardo, nei palikuonių’‘.

8

Karalius atsakė moteriai: ‘‘Eik į savo namus, aš duosiu nurodymą dėl tavęs’‘.

9

Tekojietė moteris tarė karaliui: ‘‘Mano valdove karaliau, kaltė tebūna ant manęs ir mano tėvo namų, o karalius ir jo sostas bus nekaltas’‘.

10

Karalius atsakė: ‘‘Kas tau grasins, tą atvesk pas mane, ir jis daugiau tavęs nebelies’‘.

11

Ji sakė: ‘‘Karaliau, atsimink Viešpatį, savo Dievą, ir nebeleisk kraujo keršytojams žudyti, kad jie nesunaikintų mano sūnaus’‘. Jis atsakė: ‘‘Kaip Viešpats gyvas, nė vienas tavo sūnaus plaukas nenukris žemėn’‘.

12

Moteris tarė: ‘‘Leisk savo tarnaitei pasakyti tau, karaliau, dar vieną dalyką’‘. Jis tarė: ‘‘Kalbėk’‘.

13

Moteris sakė: ‘‘Kodėl tu esi nusistatęs prieš Dievo tautą? Juk taip kalbėdamas, karaliau, tu apkaltini pats save, neleisdamas grįžti savo ištremtajam.

14

Mes visi mirštame ir esame kaip ant žemės išlietas vanduo, kurio nebegalima surinkti; tačiau Dievas neatima gyvybės, bet atranda būdą, kad ištremtieji nebūtų atstumti nuo Jo.

15

Aš atėjau kalbėti karaliui, savo valdovui, dėl to, kad žmonės mane įbaugino. Tavo tarnaitė galvojo: ‘Kalbėsiu karaliui, gal karalius įvykdys savo tarnaitės prašymą.

16

Karalius juk išklausys ir išgelbės savo tarnaitę iš rankos, siekiančios išnaikinti mane ir mano sūnų iš Dievo mums skirto paveldėjimo’.

17

Mano valdovo karaliaus žodis nuramino mane. Nes karalius yra kaip Dievo angelas ir skiria gera nuo pikta. Viešpats, tavo Dievas, tebūna su tavimi’‘.

18

Karalius tarė jai: ‘‘Neslėpk nuo manęs nieko, ko klausiu’‘. Moteris atsakė: ‘‘Tegul kalba karalius, mano valdovas’‘.

19

Karalius paklausė: ‘‘Ar ne Joabo ranka yra su tavimi šitame reikale?’‘ Moteris sakė: ‘‘Kaip gyva tavo siela, mano valdove karaliau, niekas negali nukrypti nei į kairę, nei į dešinę nuo to, ką pasakė karalius. Taip, tavo tarnas Joabas mane pamokė ir įdėjo tuos žodžius į mano lūpas.

20

Norėdamas taip išdėstyti visą reikalą, tavo tarnas Joabas tą padarė. Bet mano valdovas yra išmintingas kaip Dievo angelas ir žino visa, kas vyksta žemėje’‘.

21

Karalius tarė Joabui: ‘‘Aš patenkinu tavo prašymą, eik ir parvesk jaunuolį Abšalomą’‘.

22

Joabas, parpuolęs veidu į žemę, nusilenkė ir dėkojo karaliui. Po to jis tarė: ‘‘Karaliau, mano valdove, šiandien žinau, kad radau malonę tavo akyse, nes patenkinai savo tarno prašymą’‘.

23

Joabas, nuėjęs į Gešūrą, parvedė Abšalomą į Jeruzalę.

24

Karalius įsakė: ‘‘Tegul jis gyvena savo namuose, bet mano veido nematys’‘. Taip Abšalomas sugrįžo į savo namus, tačiau karaliaus nematė.

25

Visame Izraelyje nebuvo gražesnio vyro už Abšalomą. Nuo galvos iki kojų padų jis neturėjo jokio trūkumo.

26

Jis kirpdavosi plaukus kiekvienų metų pabaigoje, nes plaukai būdavo jam sunkūs. Jo nukirpti galvos plaukai svėrė du šimtus šekelių pagal karaliaus svorį.

27

Abšalomas turėjo tris sūnus ir vieną dukterį, vardu Tamara; ji buvo graži moteris.

28

Abšalomas išgyveno Jeruzalėje dvejus metus, nematęs karaliaus veido.

29

Jis kvietė Joabą pas save, norėdamas jį pasiųsti pas karalių, bet Joabas neatėjo. Antrą kartą pakviestas, Joabas taip pat neatėjo.

30

Tuomet Abšalomas kalbėjo savo tarnams: ‘‘Jūs žinote, kad Joabo laukas yra šalia mano ir jame auga miežiai. Eikite ir juos padekite’‘. Abšalomo tarnai padegė miežius.

31

Tada Joabas, atėjęs pas Abšalomą, klausė: ‘‘Kodėl tavo tarnai padegė mano miežius?’‘

32

Abšalomas atsakė Joabui: ‘‘Aš tave kviečiau ateiti pas mane, nes norėjau, kad tu paklaustum karaliaus, kodėl turėjau grįžti iš Gešūro. Man būtų buvę geriau, jei ten būčiau pasilikęs. Aš noriu pamatyti karalių. Jei aš kaltas, tegul nužudo mane’‘.

33

Joabas, atėjęs pas karalių, jam viską pranešė. Tada karalius pasikvietė Abšalomą. Jis atėjo pas karalių ir nusilenkė veidu iki žemės, o karalius pabučiavo Abšalomą.