2 Samuelio 13

1

Dovydo sūnus Abšalomas turėjo gražią seserį, vardu Tamara. Ją pamilo Dovydo sūnus Amnonas.

2

Amnonas taip liūdėjo, kad susirgo dėl savo sesers Tamaros. Ji buvo mergaitė, ir Amnonui atrodė sunku ką nors jai padaryti.

3

Amnonas turėjo draugą Jonadabą, Dovydo brolio Šimos sūnų. Jonadabas buvo labai gudrus vyras.

4

Jis klausė Amnoną: ‘‘Kodėl tu, karaliaus sūnau, eini liesyn diena po dienos? Gal man pasakysi?’‘ Amnonas jam atsakė: ‘‘Aš myliu Tamarą, savo brolio Abšalomo seserį’‘.

5

Jonadabas jam tarė: ‘‘Apsimesk sergančiu ir nesikelk iš lovos. Kai tavo tėvas ateis aplankyti tavęs, sakyk: ‘Tegul ateina mano sesuo Tamara ir paruošia man matant valgio, kad valgyčiau iš jos rankų’ ‘‘.

6

Amnonas atsigulė ir apsimetė sergąs. Karaliui atėjus jo aplankyti, Amnonas prašė karaliaus: ‘‘Prašau, tegul ateina mano sesuo Tamara ir paruošia man matant pora pyragaičių, kad valgyčiau iš jos rankų’‘.

7

Dovydas pasiuntė pas Tamarą į namus, sakydamas: ‘‘Nueik į brolio Amnono namus ir paruošk jam valgį’‘.

8

Ji, nuėjusi į savo brolio Amnono namus, kur jis gulėjo, suminkė jam matant ir iškepė pyragaičių.

9

Ji išėmė juos iš keptuvės ir padėjo priešais jį, bet jis atsisakė valgyti. Amnonas sakė: ‘‘Tegul visi išeina’‘. Ir visi žmonės išėjo.

10

Tada Amnonas tarė Tamarai: ‘‘Atnešk valgį į kambarį, kad valgyčiau iš tavo rankų’‘. Tamara ėmė pyragaičius, kuriuos buvo iškepusi, ir atnešė savo broliui Amnonui į kambarį.

11

Jai įnešus valgį, Amnonas, nutvėręs ją, tarė: ‘‘Gulk su manimi, mano seserie’‘.

12

Ji jam atsakė: ‘‘Ne, broli, neprievartauk manęs, nes taip neturi būti daroma Izraelyje. Nedaryk šitos kvailystės.

13

Kur aš dingsiu iš gėdos? Ir tu būsi kaip kvailys Izraelyje. Geriau pasikalbėk su karaliumi. Jis neatsisakys manęs tau duoti’‘.

14

Tačiau Amnonas nenorėjo klausyti jos ir, būdamas už ją stipresnis, išprievartavo ją.

15

Po to Amnonas pradėjo jos labai nekęsti. Ta neapykanta buvo didesnė už jo meilę. Amnonas tarė jai: ‘‘Kelkis ir eik sau!’‘

16

O ji jam atsakė: ‘‘Išvarydamas mane, tu pasielgi dar pikčiau, negu prieš tai’‘. Tačiau jis nenorėjo jos klausyti.

17

Pasišaukęs savo tarną, įsakė jam išvaryti Tamarą ir uždaryti duris paskui ją.

18

Ji vilkėjo įvairių spalvų drabužiu, nes tokius rūbus dėvėdavo karaliaus dukterys mergaitės. Jo tarnas, išvedęs ją laukan, uždarė duris paskui ją.

19

Tamara apsibarstė galvą pelenais, persiplėšė įvairiaspalvį drabužį, kurį vilkėjo, ir ėjo verkdama, uždėjusi ranką sau ant galvos.

20

Jos brolis Abšalomas klausė: ‘‘Ar tavo brolis Amnonas buvo su tavimi? Tačiau dabar tylėk, mano seserie. Jis yra tavo brolis, nesisielok dėl to’‘. Tamara pasiliko netekėjusi savo brolio Abšalomo namuose.

21

Karalius Dovydas, išgirdęs visa tai, labai supyko.

22

Abšalomas nekalbėjo su Amnonu nei geruoju, nei piktuoju, nes jis nekentė Amnono už tai, kad jis išprievartavo jo seserį Tamarą.

23

Praėjus dvejiems metams, Abšalomas kirpo avis Baal Hacore prie Efraimo ir kvietė visus karaliaus sūnus.

24

Abšalomas, atėjęs pas karalių, tarė: ‘‘Kerpamos mano avys. Kviečiu karalių ir jo tarnus pas save’‘.

25

Karalius atsakė: ‘‘Ne, sūnau. Mes visi neisime, kad tavęs neapsunkintume’‘. Nors Abšalomas įkalbinėjo, tačiau karalius nenorėjo eiti, bet palaimino jį.

26

Tada Abšalomas tarė: ‘‘Jei ne, prašau leisk nors mano brolį Amnoną eiti su mumis’‘. Karalius atsakė: ‘‘Kodėl jis turėtų eiti su tavimi?’‘

27

Abšalomui labai prašant, karalius leido Amnonui ir visiems savo sūnums eiti su juo.

28

Abšalomas įsakė savo tarnams: ‘‘Kai Amnonas bus įsilinksminęs nuo vyno ir aš jums pasakysiu: ‘Muškite Amnoną’, nužudykite jį; nebijokite, nes aš įsakau jums. Būkite drąsūs ir narsūs’‘.

29

Tarnai padarė Amnonui, kaip Abšalomas įsakė. Tada visi karaliaus sūnūs atsikėlę užsėdo kiekvienas ant savo mulo ir pabėgo.

30

Jiems dar negrįžus, Dovydą pasiekė gandas: ‘‘Abšalomas užmušė visus karaliaus sūnus ir nė vieno nepaliko’‘.

31

Tuomet karalius persiplėšė savo drabužius ir atsigulė ant žemės, ir visi tarnai stovėjo šalia su perplėštais drabužiais.

32

Dovydo brolio Šimos sūnus Jonadabas tarė: ‘‘Tegul mano valdovas negalvoja, kad jie nužudė visus karaliaus sūnus. Tik Amnonas vienas yra miręs Abšalomo įsakymu, nes Abšalomas buvo nusprendęs taip padaryti nuo tos dienos, kai Amnonas išprievartavo jo seserį Tamarą.

33

Mano valdove karaliau, nesisielok ir negalvok, kad visi tavo sūnūs žuvę, nes tik Amnonas vienas yra žuvęs’‘.

34

Abšalomas pabėgo. Jaunuolis, einąs sargybą, pakėlė akis ir pamatė daug žmonių, ateinančių pakalnės keliu.

35

Jonadabas tarė karaliui: ‘‘Štai, tavo sūnūs ateina, kaip tavo tarnas ir sakė’‘.

36

Jam pabaigus kalbėti, atėjo karaliaus sūnūs. Jie pakėlė balsus ir verkė, karalius ir visi jo tarnai taip pat labai verkė.

37

Abšalomas pabėgęs nuvyko pas Gešūro karalių, Amihudo sūnų Talmają. Dovydas ilgai liūdėjo savo sūnaus.

38

Abšalomas, pabėgęs į Gešūrą, ten išbuvo trejus metus.

39

Karalius pradėjo ilgėtis Abšalomo, nes jau buvo nusiraminęs dėl Amnono mirties.