Pradžios 42

1

Jokūbas, išgirdęs, kad javai parduodami Egipte, tarė savo sūnums: ‘‘Ko žiūrite vienas į kitą?

2

Girdėjau, kad javai parduodami Egipte. Vykite tenai ir nupirkite javų, kad gyventume ir nemirtume’‘.

3

Dešimt Juozapo brolių iškeliavo pirkti javų į Egiptą.

4

Tačiau Jokūbas neleido Juozapo brolio Benjamino eiti su broliais, nes bijojo, kad jam neatsitiktų nelaimė.

5

Izraelio sūnūs kartu su kitais atėjo pirkti javų, nes badas siautė Kanaano šalyje.

6

Juozapas buvo Egipto šalies valdytojas. Jis pardavinėjo javus visoms žemės tautoms. Atėję Juozapo broliai nusilenkė prieš jį iki žemės.

7

Juozapas, pamatęs savo brolius, atpažino juos, bet jis elgėsi su jais tarsi su svetimais. Šiurkščiai su jais kalbėdamas, klausė: ‘‘Iš kur atvykote?’‘ Jie atsakė: ‘‘Iš Kanaano šalies maisto pirkti’‘.

8

Juozapas atpažino savo brolius, tačiau jie neatpažino jo.

9

Juozapas atsiminė sapnus, kuriuos jis sapnavo apie juos, ir jiems tarė: ‘‘Jūs esate žvalgai! Atvykote išžvalgyti silpnesniųjų šalies vietų’‘.

10

Jie atsakė jam: ‘‘Ne, mūsų viešpatie! Tavo tarnai atėjo nusipirkti maisto.

11

Mes visi esame vieno vyro sūnūs, dori žmonės. Tavo tarnai nėra žvalgai’‘.

12

Tačiau jis jiems tarė: ‘‘Ne! Jūs atėjote išžvalgyti silpnesniųjų šalies vietų!’‘

13

Jie atsakė: ‘‘Tavo tarnų yra dvylika brolių, vieno tėvo sūnų, Kanaano šalyje. Jauniausias liko pas tėvą namuose, o vieno jau nebėra’‘.

14

Bet Juozapas jiems atsakė: ‘‘Yra taip, kaip jums sakiau. Jūs esate žvalgai!

15

Taip jūs būsite ištirti. Prisiekiu, kaip gyvas faraonas, jūs neišeisite iš čia, kol atvyks jūsų jaunesnysis brolis!

16

Pasiųskite vieną iš jūsų atvesti jūsų brolį! Jūs būsite suimti, kol bus ištirti jūsų žodžiai, ar tiesą sakote, ar meluojate. Jei ne, kaip gyvas faraonas, jūs esate žvalgai!’‘

17

Tris dienas jis išlaikė juos suimtus.

18

Trečią dieną Juozapas jiems tarė: ‘‘Išliksite gyvi su viena sąlyga, nes aš bijau Dievo.

19

Jei jūs esate dori, vienas iš jūsų telieka suimtas, o kiti keliaukite, pargabenkite javų savo šeimoms nuo bado apsiginti.

20

Bet atveskite pas mane savo jauniausiąjį brolį, kad jūsų žodžiai pasirodytų tikri ir nemirtumėte!’‘

21

Jie kalbėjosi: ‘‘Iš tikrųjų esame nusikaltę savo broliui: mes matėme jo sielvartą, kai jis mus maldavo, bet neklausėme. Todėl šita bėda užklupo mus’‘.

22

Rubenas sakė jiems: ‘‘Ar aš jums nesakiau: ‘Nenusikalskite prieš vaiką!’ Bet jūs neklausėte. Todėl štai išieškomas jo kraujas’‘.

23

Jie nežinojo, kad Juozapas suprato jų kalbą, nes jis su jais kalbėjo per vertėją.

24

Pasitraukęs nuo jų, jis verkė. Tada sugrįžęs pas juos, kalbėjo toliau. Jis paėmė iš jų Simeoną ir jį surišo jų akyse.

25

Juozapas įsakė pripildyti jų maišus javais, kiekvieno pinigus įdėti atgal į maišą ir jiems duoti davinį kelionei. Tarnai taip ir padarė.

26

Susikrovę savo javų maišus ant asilų, jie iškeliavo.

27

Vienas atrišo savo maišą užeigoje, norėdamas pašerti asilą, ir pamatė pinigus. Jie buvo maišo viršuje.

28

Jis sušuko broliams: ‘‘Mano pinigai grąžinti man. Štai jie maiše!’‘ Jų širdys nusiminė, ir jie drebėdami žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: ‘‘Ką Dievas mums padarė?’‘

29

Parėję pas savo tėvą Jokūbą į Kanaano šalį, jie papasakojo jam visa, kas jiems nutiko:

30

‘‘Vyras, tos šalies valdovas, šiurkščiai kalbėjo su mumis ir mus palaikė žvalgais.

31

Mes jam sakėme: ‘Esame dori žmonės, o ne žvalgai.

32

Mes esame dvylika brolių, vieno tėvo sūnūs. Vieno nebėra, o jauniausias yra pas mūsų tėvą Kanaano šalyje’.

33

Tas vyras, šalies valdovas, mums atsakė: ‘Patikrinsiu, ar esate dori. Vieną jūsų brolį palikite pas mane, paimkite, ko reikia jūsų šeimoms nuo bado apsiginti, keliaukite

34

ir atsiveskite savo jauniausiąjį brolį, kad įsitikinčiau, jog nesate žvalgai. Tada aš jums atiduosiu jūsų brolį ir galėsite laisvai keliauti!’ ‘‘

35

Išpylę maišus, kiekvienas rado įrištus savo pinigus. Jie ir jų tėvas, pamatę pinigus, nusigando.

36

Jų tėvas Jokūbas kalbėjo: ‘‘Jūs padarėte, kad netekau vaikų! Juozapo nebėra, Simeono nebėra, ir Benjaminą norite paimti. Viskas atsisuko prieš mane’‘.

37

Rubenas atsakė savo tėvui: ‘‘Nužudyk mano du sūnus, jei aš jo neparvesiu! Patikėk jį man ir aš tau jį sugrąžinsiu’‘.

38

Tėvas tarė: ‘‘Mano sūnus nekeliaus su jumis, nes jo brolis yra miręs ir jis likęs man vienas. Jei kelyje atsitiks jam nelaimė, tai jūs nuvarysite mano žilus plaukus su sielvartu į kapus’‘.