Pradžios 29

1

Jokūbas keliaudamas atėjo į rytų šalį.

2

Jis pamatė šulinį ir prie jo sugulusias tris avių bandas; iš to šulinio girdydavo bandas. Ant šulinio angos buvo užristas didelis akmuo.

3

Suvarius visas bandas, atrisdavo tą akmenį nuo šulinio angos ir pagirdydavo avis, po to vėl užrisdavo tą akmenį.

4

Jokūbas klausė: ‘‘Broliai, iš kur jūs esate?’‘ Tie atsakė: ‘‘Iš Charano’‘.

5

Jis vėl klausė: ‘‘Ar pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?’‘ Jie atsakė: ‘‘Pažįstame’‘.

6

Jis klausė: ‘‘Kaip jam sekasi?’‘ Tie atsakė: ‘‘Gerai. Štai jo duktė Rachelė ateina su avimis!’‘

7

Jokūbas tarė: ‘‘Dar anksti, ne laikas suvaryti gyvulius. Pagirdykite avis ir ganykite!’‘

8

Bet jie atsakė: ‘‘Negalime, kol suvarys visas bandas ir nuris tą akmenį nuo šulinio angos. Tik tada pagirdysime avis’‘.

9

Jam bekalbant su jais, Rachelė atėjo su savo tėvo avimis, kurias ji ganė.

10

Jokūbas, pamatęs Rachelę, savo dėdės Labano dukterį, ir savo dėdės Labano avis, priėjęs nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis.

11

Po to Jokūbas pabučiavo Rachelę ir balsu pravirko.

12

Jokūbas pasisakė jai esąs jos tėvo brolis, Rebekos sūnus. Ta nubėgusi pranešė tėvui.

13

Labanas, išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, atbėgo jo pasitikti; jį apkabinęs ir pabučiavęs, nusivedė į savo namus, o tas viską išsipasakojo Labanui.

14

Labanas jam tarė: ‘‘Tikrai tu esi mano kūnas ir mano kaulas!’‘ Jis gyveno pas jį visą mėnesį.

15

Ir Labanas tarė Jokūbui: ‘‘Ar dėl to, kad esi mano brolis, turėtum man veltui tarnauti? Pasakyk, kuo tau atlyginti?’‘

16

Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji vardu Lėja, o jaunesnioji­Rachelė.

17

Lėjos akys buvo silpnos, o Rachelė buvo gražaus veido ir dailios išvaizdos.

18

Jokūbas pamilo Rachelę ir pasakė: ‘‘Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį Rachelę’‘.

19

Labanas atsakė: ‘‘Mieliau aš ją duosiu tau negu kitam. Lik pas mane!’‘

20

Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos.

21

Po to Jokūbas tarė Labanui: ‘‘Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!’‘

22

Labanas sukvietė visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą.

23

Vakare jis įvedė savo dukterį Lėją pas jį, ir jis įėjo pas ją.

24

Labanas davė Lėjai savo tarnaitę Zilpą.

25

Rytui išaušus, pasirodė, kad tai buvo Lėja. Tada jis tarė Labanui: ‘‘Ką man padarei! Ar ne už Rachelę tarnavau? Kam tad mane apgavai?’‘

26

Labanas atsakė: ‘‘Mūsų krašte taip nedaro, kad išleistų jaunesniąją anksčiau už vyresniąją.

27

Pabaik šią savaitę, po to duosiu tau Rachelę, už kurią tarnausi dar kitus septynerius metus!’‘

28

Jokūbas sutiko ir pabaigė tą savaitę. Tada Labanas davė jam savo dukterį Rachelę už žmoną.

29

Labanas davė savo dukteriai Rachelei tarnaitę Bilhą.

30

Jis įėjo ir pas Rachelę ir mylėjo ją labiau už Lėją; ir tarnavo dar kitus septynerius metus.

31

Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą, o Rachelę­nevaisingą.

32

Lėja pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Rubenu, nes ji sakė: ‘‘Viešpats atsižvelgė į mano sielvartą; dabar mane mylės mano vyras’‘.

33

Ji pagimdė kitą sūnų ir tarė: ‘‘Kadangi Viešpats išgirdo, kad manęs nemyli, Jis davė man dar ir šitą’‘. Ji pavadino jį Simeonu.

34

Po to ji vėl pagimdė sūnų ir tarė: ‘‘Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus’‘. Todėl ji pavadino jį Leviu.

35

Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, ir tarė: ‘‘Dabar šlovinsiu Viešpatį’‘. Todėl ji pavadino jį Judu. Po to ji liovėsi gimdžiusi.