Pradžios 26

1

Šalyje vėl kilo badas kaip anksčiau Abraomo laikais. Izaokas nuėjo pas filistinų karalių Abimelechą į Gerarą.

2

Jam pasirodė Viešpats ir tarė: ‘‘Neik į Egiptą. Gyvenk žemėje, kurią tau nurodysiu.

3

Būk kaip ateivis šitoje šalyje. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave, nes tau ir tavo palikuonims duosiu visas šias žemes ir ištesėsiu priesaiką, kurią daviau tavo tėvui Abraomui.

4

Aš padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus tiek, kiek danguje žvaigždžių, ir duosiu jiems visas šias žemes. Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės,

5

nes Abraomas paklausė mano balso ir laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų’‘.

6

Izaokas pasiliko Gerare.

7

Tos vietos vyrams, teiraujantis apie jo žmoną, jis sakė: ‘‘Ji mano sesuo’‘, nes jis bijojo sakyti: ‘‘Ji mano žmona’‘, kad tos vietos vyrai neužmuštų jo dėl Rebekos, nes ji buvo graži.

8

Pagyvenus ten ilgesnį laiką, pasitaikė, kad filistinų karalius Abimelechas, žiūrėdamas pro langą, pamatė Izaoką, glamonėjantį savo žmoną Rebeką.

9

Abimelechas pasišaukė Izaoką ir tarė: ‘‘Man aišku, kad ji tavo žmona! Kodėl sakei: ‘Ji mano sesuo’?’‘ Izaokas jam atsakė: ‘‘Bijojau, kad nereikėtų dėl jos mirti’‘.

10

Tada Abimelechas tarė: ‘‘Kodėl mums taip padarei? Juk kas nors galėjo sugulti su tavo žmona, ir tu būtum apkaltinęs mus!’‘

11

Abimelechas įspėjo visą tautą: ‘‘Kas palies šitą vyrą ar jo žmoną, bus baudžiamas mirtimi’‘.

12

Izaokas įdirbo žemę ir gavo tais metais šimteriopą derlių, nes Viešpats jį laimino.

13

Ir jis tapo didis žmogus, ir toliau augo, ir plėtėsi, kol tapo labai didis.

14

Jis turėjo daug gyvulių ir avių, ir didelį skaičių tarnų, todėl jam pavydėjo filistinai.

15

Visus šulinius, kuriuos jo tėvo tarnai buvo iškasę Abraomo dienomis, filistinai užvertė žemėmis.

16

Abimelechas tarė Izaokui: ‘‘Pasitrauk nuo mūsų, nes tu pasidarei daug galingesnis už mus!’‘

17

Izaokas pasitraukė iš ten, pasistatė palapinę Geraros slėnyje ir ten gyveno.

18

Tada Izaokas vėl atkasė šulinius, kuriuos Abraomas, jo tėvas, buvo iškasęs ir filistinai, Abraomui mirus, buvo užvertę. Jis juos pavadino tais pačiais vardais, kuriais jo tėvas juos buvo pavadinęs.

19

Izaoko tarnai kasė šulinį slėnyje ir rado vandens versmę.

20

Geraro piemenys ginčijosi su Izaoko piemenimis: ‘‘Mums priklauso vanduo!’‘ Jis pavadino tą šulinį Eseku, nes jie ginčijosi su juo.

21

Po to jis iškasė kitą šulinį, bet jie ir dėl to susiginčijo. Jis jį pavadino Sitna.

22

Iš ten jis kėlėsi toliau ir vėl iškasė šulinį. Dėl šito jie nebesiginčijo. Jis jį pavadino Rehobotu ir tarė: ‘‘Dabar mums Viešpats suteikė daug vietos, galėsime plėstis šalyje’‘.

23

Iš ten jis persikėlė į Beer Šebą.

24

Tą naktį pasirodė jam Viešpats ir tarė: ‘‘Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas. Nebijok! Aš esu su tavimi ir dėl mano tarno Abraomo laiminsiu tave bei padauginsiu tavo palikuonis’‘.

25

Izaokas čia pastatė aukurą ir šaukėsi Viešpaties vardo, ir čia jis ištiesė savo palapinę. Jo tarnai toje vietoje iškasė šulinį.

26

Abimelechas iš Geraro atvyko pas jį su savo draugu Achuzatu ir kariuomenės vadu Picholu.

27

Izaokas paklausė: ‘‘Ko atėjote? Juk jūs nekenčiate manęs ir mane išvarėte!’‘

28

Jie atsakė: ‘‘Mes aiškiai matome, kad Viešpats yra su tavimi, todėl sakome: ‘Tarkimės, sudarykime sandorą!’

29

Nesielk su mumis piktai, juk ir mes tavęs neskriaudėme, gerai elgėmės su tavimi ir išleidome ramybėje. Tu esi Viešpaties palaimintasis!’‘

30

Izaokas iškėlė jiems pokylį, jie valgė ir gėrė.

31

Atsikėlę anksti rytą, jie sudarė sandorą. Po to Izaokas juos išleido, ir jie iškeliavo ramybėje.

32

Tą pačią dieną Izaoko tarnai atėję pranešė jam apie naujai iškastą šulinį, sakydami: ‘‘Mes radome vandens’‘.

33

Ir jis pavadino jį Šiba, todėl tas miestas ligi šios dienos tebevadinamas Beer Šeba.

34

Ezavas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė hetito Beerio dukterį Juditą ir hetito Elono dukterį Basmatą.

35

Jos apkartino Izaoko ir Rebekos gyvenimą.