Biblija per vienerius metus
Rugsėjis 24


Giesmių Giesmė 1:1-17
1. Giesmių giesmė, Saliamono sukurta.
2. Tepabučiuoja jis mane savo burnos pabučiavimu, nes tavo meilė yra geriau už vyną.
3. Kvapas tavo tepalų yra malonus. Kaip išlietas brangus aliejus yra tavo vardas, todėl mergaitės myli tave.
4. Nusivesk mane! Mes bėgsime paskui tave. Karalius parsivedė mane į savo kambarius! Mes džiaugsimės ir linksminsimės dėl tavęs, mes prisiminsime tavo meilę labiau negu vyną. Jos tikrai tave myli.
5. Jeruzalės dukros, aš esu tamsi, bet graži kaip Kedaro palapinės, kaip Saliamono užuolaidos.
6. Nežiūrėkite į mane, kad aš tamsi, nes saulė nudegino mane. Mano broliai pyko ant manęs ir liepė man saugoti vynuogynus, bet savo vynuogyno aš nesaugojau.
7. Pasakyk man tu, kurį mano siela myli, kur tu ganai, kur tavo banda pietų metu ilsisi. Kodėl aš turėčiau klaidžioti prie tavo draugų bandų?
8. Jei tu nežinai, o gražiausioji, sek bandos pėdomis ir ganyk savo ožiukus šalia piemenų palapinių.
9. Mano mylimoji, aš tave lyginu su faraono kovos vežimų žirgais.
10. Tavo skruostai gražūs tarp papuošalų, tavo kaklas papuoštas karoliais.
11. Mes padarysime tau auksinę grandinėlę su sidabro gėlytėmis.
12. Karaliui sėdint prie stalo, mano nardas skleidė savo kvapą.
13. Mano mylimasis yra man kaip miros ryšulėlis, kabąs man ant krūtinės.
14. Mano mylimasis yra man kaip kamparo žiedai En Gedžio vynuogyne.
15. Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės.
16. Tu graži, mano mylimoji, tikrai maloni! Mūsų guolis­žalumynuose,
17. mūsų namų rąstai­kedrai, o lubos­kiparisai.

Giesmių Giesmė 2:1-17
1. Aš esu rožė iš Sarono, slėnių lelija.
2. Kaip lelija tarp erškėčių, taip mano mylimoji tarp dukterų.
3. Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus.
4. Jis atvedė mane į puotos namus, jo vėliava virš manęs­meilė.
5. Atgaivinkite mane vynuogėmis, sustiprinkite obuoliais, nes aš alpstu iš meilės.
6. Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.
7. Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.
8. Mano mylimojo balsas! Jis ateina šokinėdamas per kalnus ir kalnelius.
9. Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas briedis. Štai jis jau stovi už sienos ir žiūri pro lango groteles.
10. Mano mylimasis man kalba: ‘‘Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!
11. Žiema jau praėjo, lietus pasibaigė ir liovėsi.
12. Gėlės jau pasirodė žemėje; atėjo giedojimo metas, ir balandžių balsai girdimi krašte.
13. Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!
14. Mano balandėle, gyvenanti uolų plyšiuose, parodyk savo veidą! Leisk išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas gražus ir veidas žavus’‘.
15. Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus, nes mūsų vynuogynas žydi.
16. Mano mylimasis yra mano, o aš jo. Jis gano tarp lelijų.
17. Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, skubėk pas mane, mano mylimasai, kaip stirna, kaip jaunas briedis per Beterio kalnus.

Psalmynas 104:1-9
1. Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.
2. Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.
3. Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.
4. Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.
5. Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.
6. Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.
7. Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.
8. Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.
9. Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.

Patarlių 24:15-16
15. Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės.
16. Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.

1 Korintiečiams 11:17-34
17. Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga.
18. Pirmiausia man teko girdėti, kad, kai jūs susirenkate bažnyčioje, tarp jūsų būna susiskaldymų, ir iš dalies aš tuo tikiu.
19. Juk pas jus turi būti atskalų, kad išaiškėtų tie, kurie yra patikimi.
20. Jūs susirenkate kartu, bet ne Viešpaties vakarienės valgyti,
21. nes kiekvienas paskuba suvalgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria.
22. Argi neturite savo namų valgyti ir gerti? O gal norite paniekinti Dievo bažnyčią ir sugėdinti stokojančius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už tai nepagirsiu.
23. Aš tai gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną
24. ir padėkojęs sulaužė ir tarė: ‘‘Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano atminimui’‘.
25. Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: ‘‘Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui’‘.
26. Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate šitą taurę, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol Jis ateis.
27. Todėl kas nevertai valgo tos duonos ir geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas prieš Viešpaties kūną ir kraują.
28. Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės.
29. Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.
30. Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių.
31. Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami.
32. Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.
33. Todėl, mano broliai, kai susirenkate valgyti, palaukite vieni kitų.
34. O jeigu kas išalkęs, tepavalgo namie, kad nesirinktumėte pasmerkimui. Kitus reikalus sutvarkysiu atvykęs.