A A A A A

Biblija per vienerius metus


Gegužės 29


1 Karalių 5:1-18
1. Tyro karalius Hiramas, išgirdęs, kad Saliamonas pateptas karaliumi savo tėvo vietoje, siuntė pas jį pasiuntinius, nes Hiramas draugavo su Dovydu.
2. Ir Saliamonas siuntė pas Hiramą, sakydamas:
3. ‘‘Tu žinai, kad mano tėvas Dovydas negalėjo pastatyti namų Viešpaties, savo Dievo, vardui dėl karų su tautomis, kurios buvo prieš jį iš visų pusių, kol Viešpats padėjo jas po jo kojų padais.
4. Dabar Viešpats, mano Dievas, man suteikė ramybę; nėra nei priešų, nei trukdymų.
5. Aš galvoju statyti namus Viešpaties, savo Dievo, vardui, kaip Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Tavo sūnus, kurį Aš pasodinsiu į sostą tavo vietoje, pastatys namus mano vardui’.
6. Taigi įsakyk kirsti kedrus Libane. Mano tarnai tegu dirba su tavo tarnais. Už darbą tavo tarnams mokėsiu, kiek nustatysi. Tu žinai, kad tarp mūsų nėra nė vieno tokio medžių kirtėjo, kaip sidoniečiai’‘.
7. Hiramas, išgirdęs Saliamono žodžius, labai apsidžiaugė ir tarė: ‘‘Palaimintas Viešpats, kuris davė Dovydui išmintingą sūnų, kad valdytų tą didelę tautą’‘.
8. Hiramas pranešė Saliamonui: ‘‘Gavau žinią, kurią man siuntei. Aš viską padarysiu pagal tavo norą dėl medžių kirtimo.
9. Mano tarnai juos nugabens nuo Libano kalnų į jūrą; jie sieliais bus nuplukdyti iki vietos, kurią man nurodysi; ten juos sukraus ir tu juos atsiimsi. Tu turėsi patenkinti mano norą ir tiekti maisto mano namams’‘.
10. Hiramas siuntė Saliamonui kedro ir kipariso medžių, kiek tik jis norėjo.
11. O Saliamonas davė Hiramo namams dvidešimt tūkstančių homerų kviečių ir dvidešimt homerų tyriausio aliejaus. Tokį kiekį Saliamonas duodavo Hiramui kiekvienais metais.
12. Viešpats suteikė Saliamonui išmintį, kaip Jis jam buvo pažadėjęs. Hiramas ir Saliamonas sudarė taikos sutartį.
13. Karalius Saliamonas parinko iš viso Izraelio trisdešimt tūkstančių vyrų darbams.
14. Jis juos siųsdavo pamainomis, kas mėnesį po dešimt tūkstančių: vieną mėnesį jie būdavo Libane, o du mėnesius namie. Adoniramas buvo darbininkų viršininkas.
15. Saliamonas turėjo septyniasdešimt tūkstančių nešikų ir aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžių kalnuose,
16. neskaičiuojant trijų tūkstančių trijų šimtų Saliamono vyresniųjų valdininkų, kurie vadovavo darbams, ir prižiūrėjo žmones, atliekančius darbą.
17. Karalius įsakė paruošti didelius ir brangius akmenis, nutašytus namų pamatams.
18. Saliamono darbininkai ir Hiramo darbininkai iš Gebali tašė juos. Taip jie paruošė rąstus ir akmenis namų statybai.

1 Karalių 6:1-38
1. Keturi šimtai aštuoniasdešimtaisiais metais po izraelitų išėjimo iš Egipto, ketvirtaisiais Saliamono valdymo Izraelyje metais, Zivo mėnesį, kuris yra antras mėnuo, jis pradėjo statyti Viešpaties namus.
2. Namai, kuriuos karalius Saliamonas statė Viešpačiui, buvo šešiasdešimties uolekčių ilgio, dvidešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio.
3. Prieangis priešais šventyklą buvo dvidešimties uolekčių ilgio, lygus namų pločiui, ir dešimties uolekčių pločio priešais namus.
4. Namams jis padarė siaurus langus.
5. Pastatas turėjo šonuose ir užpakalyje priestatus, kur buvo įrengti šoniniai kambariai.
6. Apatinio aukšto šoniniai kambariai buvo penkių uolekčių pločio, vidurinio­šešių uolekčių ir trečiojo­septynių uolekčių pločio. Pastato išorėje buvo padaryti išsikišimai, kad nereikėtų rąstų įleisti į sienas.
7. Namai buvo statomi iš paruoštų akmenų; statybos darbams vykstant, nesigirdėjo nei kūjų, nei kirvių, nei kitų statybos įrankių garso.
8. Įėjimas į vidurinį aukštą buvo dešiniajame pastato šone: suktiniai laiptai vedė į vidurinį, o iš vidurinio į trečiąjį aukštą.
9. Taip jis pastatė namus ir užbaigė juos. Ir padengė namus kedro rąstais ir lentomis.
10. Šventyklos priestato kambariai buvo penkių uolekčių aukščio, sujungti su pagrindiniu pastatu kedro rąstais.
11. Viešpaties žodis buvo Saliamonui:
12. ‘‘Dėl namų, kuriuos man statai: jei vaikščiosi pagal mano nuostatus, vykdysi mano sprendimus ir laikysies mano įsakymų, kad vaikščiotum pagal juos, tai Aš išpildysiu tau savo žodį, kurį kalbėjau tavo tėvui Dovydui:
13. ‘Aš gyvensiu tarp izraelitų ir neapleisiu savo tautos­Izraelio’ ‘‘.
14. Saliamonas pastatė namus ir užbaigė juos.
15. Namų vidaus sienos buvo iškaltos kedro lentomis nuo apačios iki lubų, o grindys išklotos kiparisų lentomis.
16. Pastato gale kedro medžio lentomis nuo grindų iki lubų buvo atitverta dvidešimties uolekčių ilgio ir tokio pat pločio patalpa­ Šventų švenčiausioji.
17. Namų, tai yra šventyklos, ilgis iki jos buvo keturiasdešimt uolekčių.
18. Visas namų vidus buvo iškaltas kedro medžio lentomis su išraižytais pumpurais ir išsiskleidusiomis gėlėmis taip, kad akmens visai nesimatė.
19. Namų viduje paruošė Šventų švenčiausiąją Viešpaties Sandoros skryniai.
20. Švenčiausioji buvo dvidešimties uolekčių ilgio, pločio ir aukščio; jos vidus buvo padengtas grynu auksu. Taip pat padengtas buvo ir aukuras iš kedro medžio.
21. Taip Saliamonas visą namų vidų padengė grynu auksu; Šventų švenčiausiosios, kuri buvo padengta auksu, priekyje kabojo auksinės grandinės.
22. Visas namų vidus, taip pat ir aukuras prieš Šventų švenčiausiąją buvo padengti auksu.
23. Šventų švenčiausiojoje jis padarė du cherubus iš alyvmedžio, kiekvieną dešimties uolekčių aukščio.
24. Vienas cherubo sparnas buvo penkių uolekčių ir kitas sparnas penkių uolekčių; dešimt uolekčių nuo vieno sparno galo iki kito.
25. Taip pat dešimties uolekčių buvo ir antrasis cherubas; abu cherubai buvo tokio pat dydžio ir taip pat atrodė.
26. Vienas cherubas buvo dešimties uolekčių aukščio, taip pat ir kitas.
27. Cherubai stovėjo vidinėje patalpoje. Jų sparnai buvo taip ištiesti, kad vieno sparnas siekė vieną sieną, o kito­kitą sieną; antrieji jų sparnai siekė vienas kitą Šventų švenčiausiosios viduryje.
28. Ir jis aptraukė cherubus auksu.
29. Visos namų sienos buvo išraižytos cherubų atvaizdais, palmėmis ir gėlėmis tiek viduje, tiek išorėje.
30. Namų grindis padengė auksu išorėje ir viduje.
31. Durys į Šventų švenčiausiąją buvo iš alyvmedžio, staktos buvo penkiakampės.
32. Abejos durys buvo išpuoštos cherubų, palmių bei gėlių raižiniais ir padengtos auksu.
33. Šventyklos įėjimo staktos buvo iš alyvmedžio, keturkampės.
34. Dvejos durys buvo iš kipariso medžio. Vienos pusės durys buvo iš dviejų dalių ir kitos pusės durys buvo iš dviejų dalių.
35. Ant durų išraižė cherubų, palmių bei gėlių atvaizdus ir padengė jas auksu.
36. Jis pastatė vidinį kiemą iš trijų tašyto akmens eilių ir vienos eilės kedro rąstų.
37. Ketvirtaisiais metais Zivo mėnesį buvo padėti Viešpaties namų pamatai,
38. o vienuoliktaisiais metais Bulo mėnesį, kuris yra aštuntas mėnuo, namai buvo baigti su visais priestatais pagal visus jų brėžinius. Saliamonas juos statė septynerius metus.

Psalmynas 68:21-27
21. Tačiau Dievas sudaužo galvas savo priešams, gauruotas galvas tiems, kurie nepaliauja elgtis nedorai.
22. Viešpats tarė: ‘‘Iš Bašano kalnų juos sugrąžinsiu, jūros gelmėje surasiu,
23. kad mirkytum koją jų kraujuje ir tavo šunų liežuviams būtų ką laižyti’‘.
24. Jie matė Tavo eitynes, Dieve, mano Dievo ir mano Karaliaus didingąjį žygį į šventyklą.
25. Priešakyje giesmininkai, gale muzikantai ėjo, viduryje mergaitės mušė būgnelius.
26. Laiminkite Dievą susirinkimuose, Viešpatį, kurie esate iš Izraelio giminės.
27. Priekyje eina Benjaminas, visų jauniausias! Judo kunigaikščiai su savo būriais, Zabulono ir Neftalio kunigaikščiai.

Patarlių 17:13-15
13. Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų.
14. Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu.
15. Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.

Jono 10:24-42
24. Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: ‘‘Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!’‘
25. Jėzus jiems atsakė: ‘‘Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.
26. Bet jūs netikite, nes jūs­ne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.
27. Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
28. Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.
29. Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.
30. Aš ir Tėvas esame viena’‘.
31. Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti.
32. O Jėzus paklausė jų: ‘‘Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?’‘
33. Žydai Jam atsakė: ‘‘Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu’‘.
34. Jėzus jiems atsakė: ‘‘Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’?
35. Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas),
36. kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’?
37. Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų,­ netikėkite manimi!
38. O jeigu darau ir manimi netikite,­tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame’‘.
39. Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų.
40. Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten.
41. Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: ‘‘Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė’‘.
42. Ir daugelis tenai Jį įtikėjo.