Biblija Skaitymas Planas
Sausio 18


Pradžios 1:1-31
1. Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.
2. Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.
3. Dievas tarė: ‘‘Teatsiranda šviesa!’‘ Ir atsirado šviesa.
4. Dievas matė šviesą ir, kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.
5. Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi. Tai buvo vakaras ir rytas­ pirmoji diena.
6. Dievas tarė: ‘‘Teatsiranda tvirtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!’‘
7. Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė vandenis, kurie buvo po tvirtuma, nuo vandenų, kurie buvo virš tvirtumos. Ir taip įvyko.
8. Dievas pavadino tvirtumą dangumi. Tai buvo vakaras ir rytas­antroji diena.
9. Dievas tarė: ‘‘Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!’‘ Ir taip įvyko.
10. Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį­jūromis. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
11. Dievas tarė: ‘‘Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!’‘ Ir taip įvyko.
12. Žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
13. Tai buvo vakaras ir rytas­ trečioji diena.
14. Dievas tarė: ‘‘Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus.
15. Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!’‘ Ir taip įvyko.
16. Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją­ dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes.
17. Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei,
18. valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
19. Tai buvo vakaras ir rytas­ ketvirtoji diena.
20. Dievas tarė: ‘‘Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnais ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!’‘
21. Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
22. Dievas juos palaimino, tardamas: ‘‘Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tepripildo žemę!’‘
23. Tai buvo vakaras ir rytas­ penktoji diena.
24. Dievas tarė: ‘‘Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, roplius ir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!’‘ Ir taip įvyko.
25. Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
26. Dievas tarė: ‘‘Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!’‘
27. Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.
28. Dievas juos palaimino ir tarė: ‘‘Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!’‘
29. Dievas tarė: ‘‘Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas.
30. Ir visiems žemės gyvūnams, visiems padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės, kas turi gyvybę, daviau visus žaliuojančius augalus maistui’‘. Ir taip įvyko.
31. Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas­ šeštoji diena.

Pradžios 2:1-25
1. Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai.
2. Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko.
3. Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė.
4. Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų,
5. ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti.
6. Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių.
7. Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.
8. Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs.
9. Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo.
10. Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes.
11. Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas.
12. Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį.
13. Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį.
14. Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas.
15. Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.
16. Viešpats Dievas įsakė žmogui: ‘‘Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,
17. bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi’‘.
18. Viešpats Dievas tarė: ‘‘Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją’‘.
19. Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas.
20. Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui.
21. Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu.
22. Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.
23. Tada Adomas tarė: ‘‘Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta’‘.
24. Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.
25. Jie abu­žmogus ir jo žmona­buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.

Psalmynas 1:1-6
1. Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,
2. bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
3. Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.
4. Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
5. Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime.
6. Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.

Patarlių 1:1-7
1. Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.
2. Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,
3. kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;
4. kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo.
5. Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,
6. kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.
7. Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

Mato 1:1-25
1. Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo Sūnaus, kilmės knyga.
2. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai.
3. Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas.
4. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas.
5. Salmonui gimė Boozas iš Rahabos, Boozui gimė Jobedas iš Rūtos, Jobedui gimė Jesė.
6. Jesei gimė karalius Dovydas. Dovydui gimė Saliamonas iš Ūrijos žmonos.
7. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abija, Abijai gimė Asa.
8. Asai gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas.
9. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas.
10. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas.
11. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.
12. Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis.
13. Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras.
14. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas.
15. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas.
16. Jokūbui gimė Juozapas­vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi.
17. Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų.
18. Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios.
19. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.
20. Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: ‘‘Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.
21. Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių’‘.
22. Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą:
23. ‘‘Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu’‘, tai reiškia: ‘‘Dievas su mumis’‘.
24. Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelas jam įsakė, ir parsivedė žmoną pas save.
25. Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi.