Biblija Skaitymas Planas
Gali 23


1 Samuelio 4:1-21
1. Samuelio žodis pasiekė visą Izraelį. Izraelis pasistatė stovyklą prie Eben Ezero ir ruošėsi kariauti su filistinais, o filistinai pasistatė stovyklą prie Afeko.
2. Jie išsirikiavo prieš Izraelį, puolė ir sumušė jį, nužudydami mūšyje apie keturis tūkstančius vyrų.
3. Kai žmonės sugrįžo į stovyklą, Izraelio vyresnieji tarė: ‘‘Kodėl Viešpats leido šiandien filistinams nugalėti? Atsigabenkime iš Šilojo Viešpaties Sandoros skrynią, kad ji būtų su mumis ir mus išgelbėtų nuo priešų’‘.
4. Buvo pasiųsti į Šiloją pasiuntiniai, kurie atgabeno kareivijų Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, Sandoros skrynią. Abu Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas buvo prie Dievo Sandoros skrynios.
5. Kai Viešpaties Sandoros skrynia pasiekė stovyklą, visi izraelitai šaukė taip garsiai, kad net žemė drebėjo.
6. Filistinai, išgirdę šauksmą, klausė: ‘‘Ką reiškia šitas riksmas hebrajų stovykloje?’‘ Ir jie sužinojo, kad buvo atgabenta Viešpaties skrynia.
7. Filistinai išsigando, nes sakė: ‘‘Dievas atėjo pas juos į stovyklą. Vargas mums, nes anksčiau taip nebuvo!
8. Vargas mums! Kas mus išgelbės iš šitų galingų dievų? Tai dievai, kurie baudė Egiptą įvairiomis bausmėmis dykumoje.
9. Filistinai, būkite drąsūs, kad nereikėtų tarnauti hebrajams, kaip jie mums tarnavo. Nusiraminkite ir kariaukite’‘.
10. Filistinai kovojo ir vėl nugalėjo izraelitus, kurie visi išbėgiojo į savo palapines. Įvyko didelės žudynės, ir krito trisdešimt tūkstančių pėstininkų iš Izraelio.
11. Dievo skrynia buvo priešų paimta, o Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo.
12. Vienas benjaminas, pabėgęs iš mūšio lauko, tą pačią dieną atvyko į Šiloją su perplėštais drabužiais ir žemėm apibarstyta galva.
13. Jam atvykus į miestą, Elis sėdėjo krasėje šalia kelio ir jo širdis drebėjo dėl Dievo skrynios. Kai vyras atbėgo į miestą ir viską pranešė, visas miestas ėmė raudoti.
14. Elis, išgirdęs verksmą, paklausė: ‘‘Ką reiškia šitas triukšmas?’‘ Tas vyras atskubėjo prie Elio ir jam pranešė.
15. Elis buvo devyniasdešimt aštuonerių metų, jo akys buvo nusilpusios ir jis nebematė.
16. Tas vyras kalbėjo Eliui: ‘‘Aš šiandien pabėgau iš mūšio lauko ir atvykau čia’‘. Elis paklausė: ‘‘Kas ten atsitiko, mano sūnau?’‘
17. Pasiuntinys atsakė: ‘‘Izraelis bėgo nuo filistinų, įvyko didelės žudynės. Tavo abu sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo, ir Dievo skrynia priešų rankose’‘.
18. Jam paminėjus Dievo skrynią, Elis atbulas krito nuo krasės šalia vartų. Jo sprandas lūžo ir jis mirė, nes buvo senas ir sunkus. Jis teisė Izraelį keturiasdešimt metų.
19. Jo marti, Finehaso žmona, buvo nėščia ir greitai turėjo gimdyti. Išgirdus, kad Dievo skrynia paimta ir kad jos uošvis ir vyras mirę, ji susilenkė ir pagimdė, nes ją suėmė gimdymo skausmai.
20. Jai mirštant, prie jos stovėjusios moterys sakė: ‘‘Nebijok, tu pagimdei sūnų’‘. Tačiau ji nieko neatsakė ir nebekreipė dėmesio.
21. Ji pavadino vaiką Ikabodu, sakydama: ‘‘Šlovė paliko Izraelį’‘, nes Dievo skrynia buvo paimta ir jos uošvis bei vyras mirę.

1 Samuelio 5:1-12
1. Filistinai paėmė Dievo skrynią ir nugabeno ją iš Eben Ezero į Ašdodą.
2. Filistinai paėmė Dievo skrynią, įnešė ją į Dagono šventyklą ir pastatė šalia Dagono.
3. Ašdodo gyventojai kitą rytą, atsikėlę anksti, įėjo į Dagono šventyklą ir pamatė Dagoną, kniūbsčią gulintį ant žemės prieš Viešpaties skrynią. Pakėlę Dagoną, jie pastatė jį atgal į jo vietą.
4. Kitą dieną anksti atsikėlę, jie vėl rado Dagoną gulintį ant žemės prieš Viešpaties skrynią; jo galva ir abi rankos gulėjo nukirstos ant slenksčio. Tik Dagono liemuo buvo likęs.
5. Todėl Dagono kunigai ir visi, įeinantieji į Dagono šventyklą, peržengia Dagono slenkstį Ašdode iki šios dienos.
6. Viešpaties ranka sunkiai slėgė Ašdodo gyventojus. Jis naikino juos ir baudė skaudžiais augliais Ašdode ir jo apylinkėse.
7. Ašdodo vyrai, matydami, kas darosi, tarė: ‘‘Izraelio Dievo skrynia negali pasilikti pas mus, nes Jo ranka labai spaudžia mus ir mūsų dievą Dagoną’‘.
8. Jie sukvietė visus filistinų kunigaikščius ir klausė: ‘‘Ką mums daryti su Izraelio Dievo skrynia?’‘ Tie atsakė: ‘‘Izraelio Dievo skrynią reikia nugabenti į Gatą’‘. Jie taip ir padarė.
9. Kai ją atgabeno, Viešpaties ranka ištiko miestą labai dideliu naikinimu. Jis baudė visus to miesto žmones, mažus ir didelius, skaudžiais augliais.
10. Tuomet jie išsiuntė Dievo skrynią į Ekroną. Kai Dievo skrynia buvo atgabenta į Ekroną, ekroniečiai ėmė šaukti: ‘‘Jie atgabeno pas mus Izraelio Dievo skrynią, norėdami nužudyti mus’‘.
11. Taigi jie, sušaukę visus filistinų kunigaikščius, sakė: ‘‘Išsiųskime Izraelio Dievo skrynią, kad ji būtų sugrąžinta į savo vietą ir kad neišžudytų mūsų ir mūsų žmonių’‘. Nes pražūtingas naikinimas apėmė visą miestą ir Dievo ranka buvo labai sunki.
12. Išlikę gyvi buvo ištikti auglių, ir miesto šauksmas kilo į dangų.

Psalmynas 54:1-7
1. Dieve, savo vardu išgelbėk mane ir savo galybe teisk mane.
2. Dieve, išgirsk mano maldą, išklausyk mano burnos žodžius!
3. Svetimieji sukilo prieš mane, prispaudėjai ieško mano sielos; jie nepaiso Dievo.
4. Bet Dievas yra mano padėjėjas, Viešpats palaiko mano sielą.
5. Atlygink piktu mano priešams, savo tiesoje sunaikink juos!
6. Tada laisvai aukas Tau aukosiu, girsiu Tavo vardą, nes Jis geras.
7. Tu iš visų bėdų išgelbėjai mane, ir mano akys matė sugėdintus priešus.

Patarlių 15:12-13
12. Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.
13. Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.

Luko 21:1-19
1. Pažvelgęs Jis pamatė turtinguosius, dedančius savo dovanas į iždinę.
2. Jis pamatė ir vieną beturtę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius.
3. Ir Jis tarė: ‘‘Iš tiesų sakau jums, ši beturtė našlė įmetė daugiau už visus.
4. Nes anie visi iš savo pertekliaus aukojo dovanų Dievui, o ji iš savo nepritekliaus įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui’‘.
5. Kai kuriems kalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo:
6. ‘‘Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta’‘.
7. Jie paklausė: ‘‘Mokytojau, kada tai įvyks? Ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?’‘
8. Jis pasakė: ‘‘Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis mano vardu, ir sakys: ‘Tai Aš!’ ir: ‘Atėjo metas!’ Neikite paskui juos!
9. O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite, nes visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas’‘.
10. Ir dar jiems sakė: ‘‘Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę.
11. Įvairiose vietose bus didelių žemės drebėjimų, badmečių, marų, bus baisių įvykių ir didelių ženklų iš dangaus.
12. Bet prieš tai jie pakels prieš jus rankas ir dėl mano vardo jus persekios, tempdami į sinagogas ir kalėjimus, ves pas karalius ir valdytojus.
13. Tai bus jums proga liudyti.
14. Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės,
15. nes Aš jums duosiu tokios iškalbos ir išminties, kad nė vienas jūsų priešininkas negalės nei atsispirti, nei prieštarauti.
16. Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos iš jūsų jie žudys.
17. Būsite visų nekenčiami dėl mano vardo.
18. Tačiau nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris.
19. Savo ištverme išlaikykite savo sielas’‘.