Biblija Skaitymas Planas
Vasario 23


Išėjimo 13:1-22
1. Viešpats kalbėjo Mozei:
2. ‘‘Pašvęsk man visus pirmagimius: ar jie būtų žmonių, ar gyvulių. Jie­mano’‘.
3. Mozė kalbėjo tautai: ‘‘Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė, todėl nevalgykite nieko rauginto.
4. Šiandien, Abibo mėnesį, jūs išėjote.
5. Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių, hetitų, amoritų, hivų ir jebusiečių šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią tau duoti Jis prisiekė tavo tėvams, tu privalai švęsti tą šventę šį mėnesį.
6. Septynias dienas valgysi neraugintą duoną, septintą dieną bus šventė Viešpačiui.
7. Neraugintą duoną privalai valgyti septynias dienas, ir nei pas tave, nei tavo gyvenamose vietose nebus raugintos duonos.
8. Tą dieną tu sakysi savo sūnui: ‘Tai daroma dėl to, ką Viešpats padarė išvesdamas mane iš Egipto’.
9. Tai bus kaip ženklas tau ant rankos ir prisiminimas ant kaktos, kad Viešpaties įstatymas būtų tavo lūpose. Juk galinga ranka Viešpats tave išvedė iš Egipto.
10. Vykdyk šitą nurodymą kasmet skirtu laiku.
11. Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių šalį, kaip Jis prisiekė tau ir tavo tėvams, ir ją tau atiduos,
12. tai kiekvieną savo pirmagimį atskirsi Viešpačiui ir kiekvieną gyvulių pirmagimį. Vyriškos lyties pirmagimiai priklauso Viešpačiui.
13. Kiekvieną pirmagimį asilaitį privalai išpirkti ėriuku, bet jei neišpirksi, užmušk jį. Kiekvieną savo žmonių pirmagimį sūnų privalai išpirkti.
14. Kai ateityje tavo sūnus paklaus: ‘Ką tai reiškia?’, jam atsakyk: ‘Galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto, iš vergijos namų.
15. Kai faraonas užsikietino ir nenorėjo mūsų išleisti, Viešpats nužudė visus pirmagimius Egipto šalyje, tiek žmonių, tiek gyvulių pirmagimius. Todėl aukoju Viešpačiui kiekvieną pirmagimį vyriškos lyties, o kiekvieną pirmagimį savo vaikų išperku’.
16. Tai bus kaip ženklas ant tavo rankos ir prisiminimas ant tavo kaktos, nes savo galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto’‘.
17. Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia. Nes Dievas sakė: ‘‘Kad išvydę karą žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą’‘.
18. Dievas vedė tautą aplinkiniu dykumų keliu, Raudonosios jūros link. Izraelitai išėjo iš Egipto apsiginklavę.
19. Mozė paėmė su savimi Juozapo kaulus, nes jis buvo prisaikdinęs izraelitus, sakydamas: ‘‘Dievas tikrai jus aplankys, ir jūs išnešite iš čia mano kaulus’‘.
20. Jie keliavo iš Sukoto ir pasistatė stovyklą Etame, dykumos pakraštyje.
21. Viešpats ėjo pirma jų dieną debesies stulpe, rodydamas kelią, o naktį ugnies stulpe, šviesdamas jiems, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį.
22. Jis nepatraukė nuo jų debesies stulpo dieną nė ugnies stulpo naktį.

Išėjimo 14:1-31
1. Viešpats kalbėjo Mozei:
2. ‘‘Sakyk izraelitams, kad jie apsistotų ties Pi Hahirotu, tarp Migdolo ir jūros. Priešais Baal Cefoną pasistatykite stovyklą prie jūros.
3. Tada faraonas sakys apie jus: ‘Jie pasiklydo krašte, dykumos juos sulaiko!’
4. Aš užkietinsiu faraono širdį, ir jis jus vysis, kad būčiau pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę ir egiptiečiai žinotų, jog Aš esu Viešpats’‘. Jie taip ir padarė.
5. Egipto karaliui pranešė, kad tauta pabėgo. Tada faraono ir jo tarnų širdys atsisuko prieš šitą tautą ir jie kalbėjo: ‘‘Ką padarėme, išleisdami Izraelį, kad mums nebetarnautų?’‘
6. Jis paruošė savo vežimą ir pasiėmė savo žmones su savimi.
7. Jis pasiėmė šešis šimtus rinktinių kovos vežimų ir paskyrė viršininkus jiems.
8. Viešpats užkietino faraono, Egipto karaliaus, širdį, ir jis persekiojo Izraelio vaikus. Bet Izraelio vaikus išvedė galinga ranka.
9. Faraono žirgai, vežimai, raiteliai ir visa jo kariuomenė pasivijo juos, apsistojusius prie jūros, ties Pi Hahirotu, priešais Baal Cefoną.
10. Kai faraonas priartėjo, Izraelio vaikai pakėlė akis ir pamatė atžygiuojančius iš paskos egiptiečius. Jie labai išsigando ir šaukėsi Viešpaties.
11. Jie sakė Mozei: ‘‘Nejaugi Egipte nebuvo kapų, kad mus išvedei mirti dykumoje? Ką mums padarei, išvesdamas iš Egipto?
12. Argi mes tau nesakėme, būdami Egipte: ‘Palik mus tarnauti egiptiečiams’. Mums juk būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje’‘.
13. Mozė atsakė: ‘‘Nebijokite, stovėkite ramiai ir stebėkite Viešpaties išgelbėjimą, kurį Jis šiandien įvykdys. Egiptiečių, kuriuos šiandien matote, niekados daugiau nebematysite.
14. Viešpats kariaus už jus, o jūs būkite ramūs!’‘
15. Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ko šauki? Sakyk izraelitams, kad eitų pirmyn.
16. O tu pakelk lazdą, ištiesk ranką link jūros ir perskirk ją. Izraelitai sausuma pereis per jūrą.
17. Aš užkietinsiu egiptiečių širdis, ir jie vysis jus, ir Aš būsiu pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę, kovos vežimus ir raitelius.
18. Egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai būsiu pašlovintas per faraoną, jo vežimus ir raitelius’‘.
19. Tada Dievo angelas, kuris ėjo Izraelio pulkų priekyje, pasitraukė už jų. Debesies stulpas iš jų priekio atsistojo užpakalyje jų.
20. Jis buvo tarp egiptiečių stovyklos ir Izraelio stovyklos; tamsus debesis dengė egiptiečius, o izraelitams buvo šviesu. Taip jie per naktį nepriartėjo vieni prie kitų.
21. Mozė ištiesė ranką link jūros. Viešpats smarkiu rytų vėju, kuris pūtė per naktį, išdžiovino jūrą, ir vandenys persiskyrė.
22. Izraelitai ėjo sausu jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės.
23. Egiptiečiai, juos vydamiesi, sekė jūros dugnu su kovos vežimais ir raiteliais.
24. Rytui auštant, Viešpats iš ugnies ir debesies stulpo pažvelgė į egiptiečių kariuomenę ir sukėlė sąmyšį jų tarpe.
25. Jis numovė vežimų ratus, ir tie sunkiai begalėjo judėti. Egiptiečiai sakė: ‘‘Bėkime nuo izraelitų, nes Viešpats kovoja už juos prieš egiptiečius’‘.
26. Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk ranką link jūros, kad vanduo užlietų egiptiečius, jų vežimus ir raitelius!’‘
27. Mozė ištiesė ranką, ir, rytui brėkštant, jūra sugrįžo į pirmykštę vietą; bėgančius egiptiečius užliejo vanduo. Taip Viešpats sunaikino egiptiečius jūroje.
28. Vanduo sugrįžo ir užliejo visą faraono kariuomenę, karo vežimus ir raitelius. Nė vienas jų neišliko.
29. O izraelitai perėjo sausu jūros dugnu, vanduo jiems buvo siena dešinėje ir kairėje.
30. Taip Viešpats išgelbėjo izraelitus iš egiptiečių; jie matė negyvus egiptiečius ant jūros kranto.
31. Izraelis matė galingą darbą, kurį Viešpats padarė egiptiečiams. Tauta bijojo Viešpaties. Jie tikėjo Viešpačiu ir Jo tarnu Moze.

Psalmynas 18:13-19
13. Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.
14. Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, siuntė žaibus ir juos sunaikino.
15. Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo.
16. Iš aukštybių Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.
17. Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie manęs nekentė, nes jie buvo stipresni už mane.
18. Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.
19. Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.

Patarlių 6:6-11
6. Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.
7. Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,
8. bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas.
9. Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego?
10. Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas,
11. ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.

Mato 21:1-22
1. Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius,
2. liepdamas: ‘‘Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man.
3. O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis’‘.
4. Tai įvyko, kad išsipildytų, kas per pranašą buvo pasakyta:
5. ‘‘Sakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius, romus, ir joja ant asilės, lydimas asilaičio, darbinio gyvulio jauniklio’‘.
6. Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzus jiems įsakė.
7. Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, ir Jis užsėdo ant viršaus.
8. Didžiulė minia tiesė drabužius ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.
9. Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: ‘‘Osana Dovydo Sūnui! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!’‘
10. Jam įėjus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: ‘‘Kas yra šitas?’‘
11. O minios kalbėjo: ‘‘Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto’‘.
12. Įėjęs į Dievo šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus
13. ir tarė jiems: ‘‘Parašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne!’ ‘‘
14. Šventykloje prie Jo susirinko aklų ir luošų, ir Jis išgydė juos.
15. O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai, pamatę stebuklus, kuriuos Jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: ‘‘Osana Dovydo Sūnui!’‘, įpyko
16. ir sakė Jam: ‘‘Ar girdi, ką jie sako?’‘ Jėzus atsiliepė: ‘‘Girdžiu. Argi niekada neskaitėte: ‘Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių’?’‘
17. Ir, palikęs juos, Jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo.
18. Rytą, grįždamas į miestą, Jis išalko.
19. Pamatęs pakelėje figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė jam: ‘‘Tegul per amžius ant tavęs neaugs vaisiai!’‘ Ir figmedis kaipmat nudžiūvo.
20. Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: ‘‘Kaip tas figmedis taip greit nudžiūvo?!’‘
21. Jėzus atsakė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, jūs ne tik padarysite taip su figmedžiu, bet ir jei pasakysite šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’, taip įvyks.
22. Ir visa, ko tik prašysite maldoje tikėdami,­gausite’‘.